es rinka nera laisva, pavyzdys su subsidijomis zemes ukiui tai tik 
patvirtina.

"RaR" <RaR@lt.lt> wrote in message news:iqba8q$6fg$1@trimpas.omnitel.net...

> as noriu pasakyti, kad kazkokioje ekonomineje zonoje, sakykim EU, turi 
> buti bendras biudzetas
 > arba dalinai bendras, bendras vartojimas ir laisva rinka. Tokiu
atveju turetu buti ir bendras
 > (paskirstytas) mokslas bei jo finansavimas, paskirstyti institutai,
gamyklu filialai ir projektai/uzsakymai..


Na, bendras biudzetas nebent tam tikriems uzdaviniams spresti, geriausia
kad jis butu minimalus. Eurobiurokratija jau dabar smarkiai issiketojusi
ir smaugia visa ES. Ja ir pati ES biudzeta reikia smarkiai mazinti.

Aplamai, kuo bendras biudzetas labiau nutoles nuo mokesciu moketojo ir
kuo jis didesnis - tuo maziau kontroliuojamas. As kiekvienai centrinei
valdziai palikciau tik tokias funkcijas, kurias tikrai tik ji gali
vykdyti. Didinciau savivalda atskiru seniuniju, kvartalu ir pan. lygiu,
perduodamas jai vietines funkcijas ir formuodamas ju biudzetus. Zmones
vietoje geriau zino kam panaudoti ju pinigus ir zymiai geriau kontroliuotu.

Bendras vartojimas - is viso nesuprantu kas tai yra. Kiekvienas kiek ir
ko nori bei gali, tiek vartoja. Ar vel dalinti kazkokius talonus prekems?

Laisva rinka - man pagrindinis ES privalumas. Tikiuosi, ji issiples ir i
kitus regionus.

Gamyklu filialai/projektai/uzsakymai - tai jau planine ekonomika, visa
tai visiskai nereikalinga.

Mokslo tam tikri projektai galetu buti bendri, kur tas butina, bet
sekmingai bendradarbiauti gali ir patys mokslininkai be jokiu nurodymu
is virsaus. Mokslo finansavime ES galetu organizuoti kazkoki bendra
ekspertini vertinima saliu projektams, nes ypac mazos salys su tuo
akivaizdziai nesusitvarko - neisvengiamas kvalifikuotu ekspertu trukumas
ir "svogerystes" rysiai.



> p.s.2.
> na dabar esam EU, bet mokslo istaigos Lietuvoje merdi, valdzios 
> biurokratai kalba nesamones RaR lupomis apie
 > asmenine iniciatyva (be jokio organizavimo/finansavimo)..


Ka reiketu daryti pirmiausia - tai mazinti mokslo biurokratija. Dabar
kai kuriose programose mokslo biurokratijai skiriama daugiau lesu nei
paciam mokslui, o ir tie patys mokslininkai priversti atlikti kruva
biurokratinio darbo. O ir tos visokios temines programos - nesamone.
Susirenka kruva draugu, pramususiu tas programas, ir pasiskirsto pinigus.