Sugedus televizoriui, mobiliakui ar fotoaparatui retas iš čia esančių
pultų savo rankomis juos taisyti. Tačiau niekad neatsispiriam pagundai
taisyti kitus žmones, baksnoti pirštu į tas vietas, kur jie neatitinka
mūsų lūkesčių. O juk žmogus - ne mobiliakas, žmogus žymiai sudėtingesnis
mechanizmas - niekas apskritai dar iki galo neišsiaiškino kaip jis
veikia, tad gal vertėtų save ir kitus tiesiog palikti taip kaip veikia,
tol kol veikia apskritai, nebandant taisyti to, kas nesugedę. Aš
suprantu, kad kiekvienas vaizduotėje esame susikūrę Tobulą pasaulį,
kur mus supa Tobuli žmonės, ir aišku labai piktinamės, kad realybė
neatitinka mūsų fantazijų bei bandom kažkaip stumtelėti visą visatą,
kad ji pradėtų suktis taip kaip mes norime. Bet tai be šansų - mano
svajonių pasaulyje alus pvz nemokamas, kažkieno kito svajonių pasaulyje
alus išvis uždraustas, ir vat susitikus dviem tokiems svajotojams gali
kilti trečias pasaulinis. Va toks va debiliškas visų konfliktų
mechanizmas - vaikystėje svajojom būti lakūnais, įsivaizdavom save
už mig-29 šturvalo, mokykloje svajojom būti suaugę, įsivaizdavom
save su šeimom ir darbu, užaugę svajojam gyventi tobulam pasaulyje,
kur viskas gerai, ir tas vaikiškas gebėjimas svajoti perauga į tikrai
liguistą „aš žinau kaip turi elgtis kiti!“. Nežinai, visi elgiasi taip,
kaip ir turi elgtis, ir jei jie nesielgia taip, kaip tu svajoji, kad
jie elgtųsi, tai tik tavo fantazijos, o ne jų, problema.

-- 
Romualdas Krupovnickas (Romeo)
8 ~ 602 700 41, 8 ~ 653 41 428
Skype: romeo.lt | www.romeo.lt