> Sugedus televizoriui, mobiliakui ar fotoaparatui retas iš čia esančių
> pultų savo rankomis juos taisyti. Tačiau niekad neatsispiriam pagundai
> taisyti kitus žmones, baksnoti pirštu į tas vietas, kur jie neatitinka
> mūsų lūkesčių. O juk žmogus - ne mobiliakas, žmogus žymiai sudėtingesnis
> mechanizmas - niekas apskritai dar iki galo neišsiaiškino kaip jis
> veikia, tad gal vertėtų save ir kitus tiesiog palikti taip kaip veikia,
> tol kol veikia apskritai, nebandant taisyti to, kas nesugedę.

Šitame argumente yra labai labai rimtas trūkumas.

> Aš
> suprantu, kad kiekvienas vaizduotėje esame susikūrę Tobulą pasaulį,

Gaila, bet aš nesu :(

> kur mus supa Tobuli žmonės, ir aišku labai piktinamės, kad realybė
> neatitinka mūsų fantazijų bei bandom kažkaip stumtelėti visą visatą,
> kad ji pradėtų suktis taip kaip mes norime.

Sėkmės „jums“ :)

> Bet tai be šansų - mano
> svajonių pasaulyje alus pvz nemokamas, kažkieno kito svajonių pasaulyje
> alus išvis uždraustas, ir vat susitikus dviem tokiems svajotojams gali
> kilti trečias pasaulinis. Va toks va debiliškas visų konfliktų
> mechanizmas - vaikystėje svajojom būti lakūnais, įsivaizdavom save
> už mig-29 šturvalo, mokykloje svajojom būti suaugę, įsivaizdavom
> save su šeimom ir darbu, užaugę svajojam gyventi tobulam pasaulyje,
> kur viskas gerai, ir tas vaikiškas gebėjimas svajoti perauga į tikrai
> liguistą „aš žinau kaip turi elgtis kiti!“. Nežinai, visi elgiasi taip,
> kaip ir turi elgtis, ir jei jie nesielgia taip, kaip tu svajoji, kad
> jie elgtųsi, tai tik tavo fantazijos, o ne jų, problema.

Hm, kaip gerai, kad į šitą aprašymą neįsipaišau nei vienu punktu.


ic
--
http://rimantas.com/