>> Elementariųjų dalelių atveju, daromi nauji atradimai, kuriamos teorijos >> / hipotezės ir bandoma jas įrodyti. Tam ir statomi dešimčių km >> greitintuvai, kad sukurtų naujas sąlygas, kuriomis išbandytų „įrodytas“ >> teorijas iki tol netirtomis sąlygomis. > > Ir kuo čia dėtos elementariosios dalelės? Apie vadinamųjų tiksliųjų mokslų tikslumą :) Yra hipotezės apie vienų ar kitų dalelių egzistavimą ir jų savybes, bet jų egzistavimą / savybes dar reikia įrodyti. >> Taip, matematiškai tikslaus, kaip tai yra matematikoje, bent kol kas, >> negali. Bet moksle pagrindimas, paremtas jau turimais ar naujais >> patikrintais mokslo duomenimis, privalo būti. > > Na, tai valio. Fizika šitoje srityje bėdų neturi. Psichologija — turi. Turi ir fizika :) Kas darė laborus univere, turėtų prisiminti kvadratinius nuokrypius, rezultatų išsibarstymus ir kitus mielus dalykus :) Gal net „Čiapajevo konstantas“ :DDD (na, pastarasios jau nemokslinis dalykas :) ) Matyt, visi mokslai, kur taikomi eksperimentai turi savų metodologijos tikslumo / ribotumo problemų. >> Todėl manau, kad yra >> kvaila eilinius nepagrįstus papezėjimus laikyti turinčiais vienodą ar >> panašų svorį su humanitarinių mokslų žiniomis. > > Nesupratau, ką norėjai pasakyti. Ir, teneįsižeidžia humanitarai, > „all science is either physics or stamp collecting“. Aš irgi nesupratau, ką nori tuo sakiniu įrodyt. Manau, čia jau tikrai tikslumu, moksliškumu ir pagrįstumu nė nekvepia :) Pasakiau, kad grindžiant savo teiginius / nuomonę ir stengiantis pateikti ir nuvertinti psichologijos / sociologijos kaip lygiavertės „subjektyvioms nuomonėms“, ta nuomonė pagrįstesnė / kvalifikuotesnė netampa. >> Moksle apskritai „sveikas protas“ nėra pakankamas... nebent teisėje kai >> kuriais atvejais turi kažkokio svorio :D > > Ir ką dar be sveiko proto pasiūlysi sociologams ir psichologams? Tempi į pievas - sveikas protas“ nėra nei metodas, nei kas psichologijoje. Ar teigi, kad psichologija ir jos tyrimai yra „grindžiami“ „sveiko proto“ kriterijumi / metodu? Jis gali nebent būti tyrimo objektu. > Aš jau minėjau (tik praignoravai), kad abejonių kelia pats NHST naudojimas > psichologijoje, o kreiva statistikos panaudojimo istorija > patikimumo nedidina. Pasiskaityk dar kartą :) Tai vienas iš metodų rezultatams vertinti (http://theoryandscience.icaap.org/content/vol4.1/02_denis.html), galima juo ir jo tikslumu abejot ir t.t., bet tai įrankio problema, ir pati mokslo šaka dėl to nesugrius. Jei „sveiko proto metodas“ būtų patikimesnis, tai jį naudotume moksle, ar ne? :) Taigi, turim „sveiko proto“ burbulą, kurio niekaip net nebandoma nuosekliai pagrįsti. >> Tai pridėkim, kad kai kurie reiškiniai iki šiol nėra paaiškinti ar >> tiksliai matematiškai aprašyti, arba kad fizikiniai eksperimentai turi >> savo paklaidas, tai ir mokslas apskritai tada mažai ką sakys > > Nors kai kurių dalykų priežastys nėra aiškios, bet > dėsningumai yra nustatyti pakankamai tiksliai. Gal mes ir nežinom > kokia iš tiesų gravitacijos prigimtis, bet galim pasiųsti kosminį aparatą > į už milijonų km esančią planetą, nes pakankamai gerai žinom > dėsnius pagal kuriuos juda dangaus kūnai. Ir koreguoti jo kursą :) - kas yra tiek žinių, tiek įgyvendinimo problema. O kad „sugebam“ pritaikyti tas žinias praktiškai, tai apie tai ir kalba. Ir jos taikomos, kiek tikslios ar netikslios būtų vienos ar kitos mokslo šakos. Tiesiog reikia adekvačiai vertinti realų ir neišpūstą problemų / ribotumo mastą. O problemų yra daugelyje mokslų, ypač su eksperimentais. >> žaidimas nepasveriant įtakos didumo, gali privesti iki tokių išvadų >> (kaip ir bet kuriame fizikos eksperimente, kur neįvertinamos paklaidos). >> Turbūt kiekviena mokslo šaka turi savų tyrimo metodologijos problemų. > > Dar kartelį — fizikos eksperimentai ir psichologijos eksperimentai bendrą > turi tik pavadinimą. .... ir specializuotas psichologijos laboratorijas :) > Jei kalbam apie įtakos didumą, tai siūlau pradžiai pamąstyti > apie fizikos ir psichologijos kaip mokslų skirtumą, apie šių mokslų > objektų skirtumus, apie prieinamos metodologijos skirtumus ir apie tai > kas iš to seka. Bla bla bla... ne pamąstyti kviesti, o prašom, gražiai išdėstyti ir argumentuoti savo dėstomus teiginius, jei norite kažką teigti tuo kvietimu. Psichofiziologija ir pojūčiai turi bendro ir su fizika, ir chemija, elektronika su neurotinklais... Todėl šie apibendrinimai apie psichologiją yra netikslūs. > Oi varge, tai tu net nesupratai ką aš noriu pasakyti… > Man pačiam yra tekę būti mokslininku, tai labai atsiprašau, bet kažką apie > mokslą suprantu. Telieka tai parodyti nuosekliai pagrindžiant savo teiginius :) > Tiesiog psichologija, kaip mokslas turi didelių didelių problemų ir > kol pasieks (jei pasieks) bet Niutono dėsnių tikslumą… > Ji, kaip mokslas, dar ilgai ilgai (iki „niekada“) tau negalės atsakyti, > kaip rengtis tinka, o kaip ne. Taip, visiškai sutinku, kad ji toli gražu nėra tokia išsivysčiusi kaip fizikos mokslas ir panašiai „sveikas protas“ savo pagrįstumu neprilygsta aiškindamas psichologinius / socialinius reiškinius. Jei „sveikas protas“ tėra nuovoka, iš kurios nereikalaujama nuoseklaus mokslinio pagrindimo. Jei jau patobulinsim tokiu pagrindimu, tai jau nebebus „sveikas protas“ :) Dėl aprangos, tai jau reakcija grupėje jau yra šiokie duomenys „kaip rengtis tinka“ (tik iš tiesų reikėtų geriau suformuluot uždavinį ir eksperimentą psichologijos mokslo rėmuose). Ir, beje, reikia skirti psichologiją nuo etikos / moralės :)