> Problema ta, kad srityje apie kurią kalbam „mokslas“ geriausiu atveju > tegali būti aprašomasis. „Kvalifikuotas vertinimas“ šiuo atveju būtų > tik akių dūmimas arba kažkieno subjektyvios nuomonės reiškimas. Daugeliu atvejų tai nėra vadinamasis tikslusis mokslas (ar branduolinė fizika yra tikslusis mokslas? Ten daugokai diskusijų apie daleles ir jų savybes. Pvz., fizika apskritai taip pat yra ir aprašomasis mokslas, nes dėsniai įrodomi tik tuo metu esamų priemonių / metodų tikslumu ir sąlygomis, bet ne absoliučiai. Jau nekalbant apie kitus gamtos mokslus.). Mokslas tuo nuo mažaverčių „subjektyvių nuomonių“ ir skiriasi, kad privalomas konkretus pagrindimas, kurio čia taip trūksta, o ne svaidymasis iš piršto laužtais teiginiais, asmeniškumais, provokacijomis, kurių apstu šioje temoje. Tuo tarpu „sveikas protas“ nėra pakankamas, ypač psichologijoje, kur „savaime suprantami“ ir „akivaizdūs“ dalykai neretai nepasitvirtina atliekant tyrimus / eksperimentus. Todėl nepakanka vadovautis vadinamuoju „sveiku protu“ (sąvoka, kuri vistik naudojama teisėje ir turi kažkokį „svorį“) ir teigti, kad jo pakanka vertinimams. Štai ir viskas.