> Apie vadinamųjų tiksliųjų mokslų tikslumą :) Yra hipotezės apie vienų ar > kitų dalelių egzistavimą ir jų savybes, bet jų egzistavimą / savybes dar > reikia įrodyti. Iiiiiir? > Turi ir fizika :) Kas darė laborus univere, turėtų prisiminti > kvadratinius nuokrypius, rezultatų išsibarstymus ir kitus mielus dalykus > :) Gal net „Čiapajevo konstantas“ :DDD (na, pastarasios jau nemokslinis > dalykas :) ) Matyt, visi mokslai, kur taikomi eksperimentai turi savų > metodologijos tikslumo / ribotumo problemų. Pamiršai tik paminėti, kokios eilės tikslumas yra šiuolaikinėje fizikoje. > Aš irgi nesupratau, ką nori tuo sakiniu įrodyt. Manau, čia jau tikrai > tikslumu, moksliškumu ir pagrįstumu nė nekvepia :) Įrodyti nieko nenoriu. Frazės autorius Ernestas Rezerfordas, tad moksliškumu truputį kvepia. Tikslumu irgi — fizikai turi ko gero geriausias sąlygas objektyviai patikrinti savo teorijas. O jo laikais kiti mokslai iš tiesų buvo daugiau mažiau „žiūriu ir aprašinėju“ stiliaus. > Pasakiau, kad grindžiant savo teiginius / nuomonę ir stengiantis > pateikti ir nuvertinti psichologijos / sociologijos kaip lygiavertės > „subjektyvioms nuomonėms“, ta nuomonė pagrįstesnė / kvalifikuotesnė > netampa. Nieko negaliu padaryti, šie mokslai iki ausų subjektyvume. > Tempi į pievas - sveikas protas“ nėra nei metodas, nei kas > psichologijoje. Ar teigi, kad psichologija ir jos tyrimai yra > „grindžiami“ „sveiko proto“ kriterijumi / metodu? Jis gali nebent būti > tyrimo objektu. Jei taip sunku suprasti ką rašau, tai rašau, jog psichologija ir sociologija neturi objektyvaus metodo ir klausimas ar gali turėti. Laiką, masę, etc. mes matuojam balažinokiek ženklų po kablelio tikslumu. Kokiu tikslumu galim pamatuoti pyktį? Grožį? Pilietiškumą? > Tai vienas iš metodų rezultatams vertinti > (http://theoryandscience.icaap.org/content/vol4.1/02_denis.html), galima > juo ir jo tikslumu abejot ir t.t., bet tai įrankio problema, ir pati > mokslo šaka dėl to nesugrius. Šaka gal ir nesugrius. Bet matai, jei eini kasti griovio, kastuvas pasirodo sulūžęs, o be jo nieko daugiau neturi, tai nors čia tik įrankio problema, bet ji turi tiesioginę įtaką rezultatams. > Ir koreguoti jo kursą :) Ir duoda įrankius a) tiksliai įvertinti kiek reikia koreguoti, b) tiksliai tą padaryti. Beje, kursą koreguoti reikia ne dėl problemų su fizika, o dėl problemų su technologija. > O kad „sugebam“ pritaikyti tas žinias praktiškai, tai apie tai > ir kalba. Ir jos taikomos, kiek tikslios ar netikslios būtų vienos ar > kitos mokslo šakos. Tiesiog reikia adekvačiai vertinti realų ir > neišpūstą problemų / ribotumo mastą. O problemų yra daugelyje mokslų, > ypač su eksperimentais. Tai tu paimk ir įvertink psichologijos kaip mokslo tikslumą. > ... ir specializuotas psichologijos laboratorijas :) Irrrr? Homeopatai irgi turi laboratorijas, kas iš to? > Bla bla bla... ne pamąstyti kviesti, o prašom, gražiai išdėstyti ir > argumentuoti savo dėstomus teiginius, jei norite kažką teigti tuo > kvietimu. Jei tu galvoti nenori, aš už tave negalvosi. Kviečiu pamąstyti, nes tik tokiu būdu suprasi ką noriu pasakyti, nes to ką rašau neskaitai. Bent jau skirtumą tarp objektyvių ir subjektyvių dalykų. > Psichofiziologija ir pojūčiai turi bendro ir su fizika, ir > chemija, elektronika su neurotinklais... Todėl šie apibendrinimai apie > psichologiją yra netikslūs. Žinoma, kad bet koks materialus pasaulis turi bendro ir su fizika ir su chemija. Kam čia įpainiojai elektronika su neurotinklais, tai nežinau. Gali sau smegenų veikimą nagrinėti cheminiu ir fizikiniu požiūriu, bet kas iš to? Mūsų supratimas apie smegenų veikimą yra apgailėtinas. Gali paimti du lapus popieriaus ir ištirti, kad ant abiejų yra lygiai po x miligramų grafito, kurio izotopų C12 santykis su C13 yra y:z. Tik ar šitie duomenys leis pasakyti, ant kurio lapo buvo merginos portretas, o ant kurio tik šiaip linijų pribraižyta? > Taip, visiškai sutinku, kad ji toli gražu nėra tokia išsivysčiusi kaip > fizikos mokslas ir panašiai „sveikas protas“ savo pagrįstumu neprilygsta > aiškindamas psichologinius / socialinius reiškinius. Valio. Pagaliau sutarėm: psichologija mūsų tema pasakyti gali tiek, kiek ir „sveikas protas“. Pusę savaitės tą aiškinu. > Jei „sveikas > protas“ tėra nuovoka, iš kurios nereikalaujama nuoseklaus mokslinio > pagrindimo. Jei jau patobulinsim tokiu pagrindimu, tai jau nebebus > „sveikas protas“ :) Kai tik surasi būdą patobulinti — pasiūlyk psichologams ir sociologams, jie tave ant rankų nešios. > Dėl aprangos, tai jau reakcija grupėje jau yra > šiokie duomenys „kaip rengtis tinka“ (tik iš tiesų reikėtų geriau > suformuluot uždavinį ir eksperimentą psichologijos mokslo rėmuose). Tai pirmyn, netempk į pievas, formuluok uždavinį, siūlyk eksperimentą. Man labai įdomu, kaip tu bandysi objektyviai matuoti subjektyvų požiūrį, aplinką ir kultūrinį kontekstą. Pasiimk svarstykles, nueik į prospektą ir pasiūlyk kokiai merginai su šortais ir marškinėliais pasisverti, beigi paklausinėk aplinkinių, ar ji tinkamai apsirengusi. Paskui nuvežk ją kur nors į talibų susirinkimą vėl pasverk ir paklausinėk barzdotų afganų, ar ji deramai apsirengusi. Svers ji tiek pat, o vat dėl aprangos tinkamumo nuomonės gali ir išsiskirti. O dabar nuskraidinkim ją į džiungles pas mumbo-jumbo gentį. Fizika man leidžia teigti, kad jos masė ir ten bus tokia pati. Ir pas žalius žmogiukus Adromedos galaktikoje masė bus tokia pati. O ką psichologija gali pasakyti apie mumbo-jumbo ir žalių žmogiukų reakciją, jei prieš tai netyrė _subjektyvaus_ šitų veikėjo požiūrio? > Ir, beje, reikia skirti psichologiją nuo etikos / moralės :) Man labai smagu, kad mane laikydamas idiotu dar bandei diskutuoti, tai gal aš ir baigsiu. Subtiliai ir nelabai bandžiau vis užsiminti, kad psichologija yra neįgali atsakyti į klausimą kaip rengtis, pagaliau paminėti ir realesni kandidatai. Paskutinis dalykas labai į temą: turbūt geriausia per pastaruosius metus skaityta knyga yra ši: http://www.amazon.co.uk/Lila-Inquiry-Robert-M-Pirsig/dp/1846880114/ Labai rekomenduoju. Autorius teigia, kad teisingas atsakymas į panašius klausimus egzistuoja ir siūlo savo būdą, kaip jo ieškoti :) ic -- http://rimantas.com/