"Jonas Sergejenka" <johnas@kazhkur.com> wrote in message news:hmvpqq$cq3$1@trimpas.omnitel.net...
> Nusikaltstama veika gali būti padaroma tiek tyčia, tiek dėl neatsargumo. Taigi nepritempinėk kažkokios sąmoningos tyčios.
> Jei netyčia nutrėškiu trijų vaikų tėtį gatvėje, tai jo vaikams jau kaip ir nieko neskauda? T.y., pareigos atlyginti neturtinę žalą nebus, nes aš įrodžiau, kad nusikalstamą veiką padariau netyčia?

          Atsisakau nagrinėti baudžiamąją teisę dėl ne todėl, kad neturėčiau argumentų, bet todėl, kad mano požiūris į baudžiamąją teisę ir jos santykį su neturtine žala (turtinė - kitas reikalas) visiškai prieštarauja vyraujančiam požiūriui ir nuomonei.

> Dėl nukentėjusiojo "pareigos" - apie ką tu čia buri? Manau, neteisingai interpretuoji sutartinius ir deliktinius santykius. Ar teisingai suprantu tavo žodžius? - t.y., nukentėjusysis nuo plėšimo, turėdamas teisę į neturtinės žalos atlyginimą, yra užkraunamas kažkokia "pareiga" UŽTIKRINTI, kad plėšikas niekada daugiau nieko neapiplėš? Umm.. paaiškink daugiau apie tą pareigą, nes nelabai įsikirtau.

          Be jokios abejonės aš hiperbolizavau. Gaila, kad neįdėjau sarkastiškos šypsenos, todėl jūs turbūt supratot, kad nukentėjusysis turi nukišti plėšiką po velėna, kad jis daugiau niekada, niekaip ir niekam nesišakotų.
          Mano mintis buvo ne ta. Mano mintis buvo, kad jei žmogus vis dar yra žmogus, tai neįmanoma kompensuoti neturtinės žalos turtu. Ir tas, kuris reikalauja bilekokių sumų šitoje situacijoje tik parodo, kad jis yra išties. Aišku yra išimčių, kada žmonės, aišku retai pas mus, laimėję teisinius procesus atiduoda neturtinės žalos iškovotus pinigus fondams, kurie yra įsteigti ir dirba naikindamos priežastis, kurios lemia plėšiko, kaip rolės, susiformavimą visuomenėje.

> Skaitau skaitau - matau tik laukinį vesterną ir reikalų sprendimą pagal "paniatkes".

        Tada liūdna, likau nesuprastas.