> Ar nėra tekę susidurti, bent mūsų Lietuvėlėje, su įvairių paslaugų teikėjų (mobilios komunikacijos, bankai, elektros tinklų įmonės ir kt.) SĄMONINGAI sukurta sistema, kad, iškilus problemikei, pasiekti asmenį, aukštesnį negu tas eilinis "operatorius" (ypatingai, jei gyveni provincijoje) reikia tiek daug pastangų, kad dažniausiai renkiesi vieną iš variantų: > -nusispjauni ir "teisybės" nebeieškai - o paslaugų teikėjui tą ir reikėjo pasiekti; > -iškolioji "operatorių", nors ir suprasdamas, kad jis čia niekuo dėtas; > -sieki viešumo, tuo pačiu auklėdamas jau ne "operatorių", bet paslaugų teikėją. Priešingai, yra tekę, ir ne kartą. Ir tik su olimpine ramybe viskas darosi, su įtikinėjimu ir modeliavimų veiksmų pagal etikos normas kiekviename žingsnyje, pabandant po kelis kartus, jei nesigauna ir tik tada judant prie sekančio žingsnio. O jūsų, kaip ir pradinės temos autoriaus požiūris - gauti rezultatą greitai ir be esminių pastangų. Tai fastfood'o kultūra, todėl jos atstovai niekada ir negauna kokybės, nes ja nesirūpina. > Jei paskolinai Petrui 10k, o jis, atėjus skolos grąžinimo terminui, pasiunčia tave toliau, imiesi veiksmų tuos 10k susigrąžinti. Ar labai nekrikščioniška bus, jei apie Petro nachališkumą pagarsinsi aplinkiniams? Ar geriau tyliai ""išsimušti" savo pinigėlius, o ant to paties grėblio tegu lipa kiti? Pirma, šitas atvejis visiškai ne toks, todėl nemaišoms grudų ir pelų. Antra, jei Petras tave iškart siunčia nx., vadinasi neatsirenki skolininkų prieš atiduodamas savo sunkiai uždirbtus pinigus. Šito turbūt nenagrinėjam, jei nenori prisipažinti imbecilu, tegu ir modelyje. O jei Petras ne iškarto tave siunčia nx., vadinasi gali su juo susėsti ir pastumdyti šachmatus, kad Petras akivaizdžiai pamatytų, kaip jam gausiai neapsimoka toks veiksmas.