Tema: Re: Nesciosios pareigos ir teises darbe
Autorius: pjezo
Data: 2011-02-27 18:55:17
ir kuri gi galimybe atleisti "uz sudo malima" ?
kai LAT ir DK 132/136 sako kad "negalima atleisti nesciosios nei uz nerupestinka pareigu atlikima nei uz siurkcius darbo drausmes pazeidimus.

.

Darbo sutartis negali būti nutraukta pagal DK 136  straipsnio3  dalies 1 
ir 2 punktus su nėščia moterimi////

136 straipsnis. Darbo sutarties nutraukimas be įspėjimo  
  3.  Darbdavys  turi teisę nutraukti darbo sutartį apie tai   išanksto neįspėjęs darbuotojo:
  1)  kai darbuotojas nerūpestingai atlieka darbo  pareigas   arkitaip pažeidžia darbo  drausmę, 
jei prieš tai jam nors kartą  perpaskutinius dvylika mėnesių buvo   taikytos drausminės nuobaudos;  
2)  kai  darbuotojas  vieną kartą šiurkščiai  pažeidžia   darbopareigas (Kodekso 235 straipsnis).  



"Linas Petkevičius" <linas@NONONOglservices.lt> wrote in message news:ikduc1$jji$1@trimpas.omnitel.net...
> Nu shita sutartis kaip ir nepaneigia galimybes atlist uz visiska shudo 
> malima. Labiau tik darbdaviui neleidzia issidirbinet.
> 
> "pjezo"  wrote in message news:ikdu13$j63$1@trimpas.omnitel.net...
> 
> deja.
> LAT ' o nuomone net uz darbo drausmes pazeidimus negalima atleisti 
> nesciosios.
> kad su sveiku protu tai nesuseina (IMHO), tai jau kita kalba...
> 
> jei bus kam idomu pasiskaityt, tai prasom:
> 
> 132 straipsnis. Garantijos nėščioms moterims ir darbuotojams, 
> auginantiems vaikus  1. Lietuvos Respublikos     2005 m. gegužės 12 d. 
> įstatymo Nr. X-188     (nuo 2005 m. gegužės 28 d.)     (Žin., 2005, Nr. 
> 67-2400)     redakcija  Darbo sutartis negali būti nutraukta su nėščia 
> moterimi nuo tosdienos,  kai  darbdaviui  buvo  pateikta  medicinos  pažyma 
> apienėštumą,  ir  dar  vieną  mėnesį  pasibaigus  nėštumo  ir 
> gimdymoatostogoms,  išskyrus  šio  Kodekso  136 straipsnio 1 ir 2 
> dalysenustatytus  atvejus,  taip pat laikinąją darbo sutartį pasibaigusjos 
> terminui.  2. Su darbuotojais, auginančiais vaiką (vaikus) iki trejų 
> metų,darbo sutartis negali būti nutraukta, jei nėra darbuotojo 
> kaltės(Kodekso 129 straipsnis).
> 
> 
> 
> 
> 
> 136 straipsnis. Darbo sutarties nutraukimas be įspėjimo  1.  Darbo  sutartis 
> be įspėjimo turi būti  nutraukiama   šiaisatvejais:  1)  įsiteisėjusiu 
> teismo sprendimu arba kai įsiteisėja   teismonuosprendis,  pagal  kurį 
> darbuotojas nuteisiamas  bausme,   dėlkurios jis negali tęsti darbo;  2) 
> kai  darbuotojui  įstatymų  nustatyta  tvarka     atimamosspecialios teisės 
> dirbti tam tikrą darbą;  3) įstatymų įgaliotų organų ar pareigūnų 
> reikalavimu;  4)  kai  darbuotojas pagal medicinos ar Neįgalumo ir 
> darbingumonustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo 
> ministerijosišvadą  negali  eiti  šių  pareigų ar dirbti šio darbo; 
> (LietuvosRespublikos  2005  m. birželio 30 d. įstatymo Nr. X-294 (nuo 2005m. 
> liepos 14 d.) (Žin., 2005, Nr. 85-3138) redakcija)  5) kai darbuotojas nuo 
> keturiolikos iki šešiolikos metų, vienasiš  tėvų  arba vaiko atstovas pagal 
> įstatymą, arba vaiko sveikatąprižiūrintis  gydytojas,  arba  mokslo  metų 
> laikotarpiu mokykla,kurioje   vaikas  mokosi,  reikalauja  nutraukti  darbo 
> sutartį;(Lietuvos  Respublikos 2008 m. birželio 17 d. įstatymo Nr. 
> X-1610(nuo 2008 m. liepos 1 d.) (Žin., 2008, Nr. 74-2860) redakcija)  6) 
> likvidavus  darbdavį,  jeigu  pagal  įstatymus  jo    darboprievoles nebuvo 
> įpareigotas vykdyti kitas asmuo.  2.  Darbdaviui mirus darbo sutartis 
> pasibaigia, jeigu ji   buvosudaryta patarnavimo darbams asmeniškai jam 
> atlikti, taip pat kainėra jo teisių perėmėjo.  3.  Darbdavys  turi teisę 
> nutraukti darbo sutartį apie tai   išanksto neįspėjęs darbuotojo:  1)  kai 
> darbuotojas nerūpestingai atlieka darbo  pareigas   arkitaip pažeidžia darbo 
> drausmę, jei prieš tai jam nors kartą  perpaskutinius dvylika mėnesių buvo 
> taikytos drausminės nuobaudos;  2)  kai  darbuotojas  vieną kartą šiurkščiai 
> pažeidžia   darbopareigas (Kodekso 235 straipsnis).  4. Darbdavys, 
> nutraukdamas darbo sutartį pagal šio straipsnio 3dalį,  privalo  laikytis 
> drausminių nuobaudų  skyrimo   taisyklių(Kodekso XVI skyrius).  Civilinė 
> byla Nr. 2A-726-516/2010
> 
> 
> 
> . “Taigi, ši teisės norma nustato imperatyvų draudimą atleisti nėščiąją iš 
> darbo nuo to momento, kai darbdaviui pateikiama atitinkama pažyma, tačiau 
> pažymos nepateikimo faktas, kai darbuotoja darbdaviui atskleidžia nėštumo 
> faktą, nereiškia, jog darbdavys turi teisę skirti tokią drausminę nuobaudą 
> kaip atleidimas iš darbo.”
> 
> 
> 
> 2009-06-10 atsakovas pareikalavo pasiaiškinti dėl neatvykimo į darbą. 
> Ieškovė 2009-06-11 pateiktame pasiaiškinime nurodė nebuvimo darbe priežastis 
> ir paaiškino, jog yra nėščia. 2009-06-15 atsakovas atleido ieškovę iš darbo 
> už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą. Ieškovės teigimu, jos atleidimas iš 
> darbo yra neteisėtas.
> 
> Skirdamas drausminę nuobaudą, darbdavys privalo įvertinti visas drausminės 
> nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes. Atleidimas iš darbo, kaip 
> drausminės nuobaudos rūšis, turi būti skiriama laikantis visų drausminės 
> nuobaudos skyrimo taisyklių (Darbo kodekso 136 str. 4 d.). Tai reiškia, jog 
> prieš atleidimą iš darbo turi būti nustatytas ne tik darbo drausmės 
> pažeidimo faktas, kaip pagrindas nuobaudai skirti, bet ir kiti drausminės 
> atsakomybės elementai (darbuotojo kaltė) bei aplinkybės, galinčios būti 
> reikšmingomis skiriant drausminę nuobaudą (tokios kaip darbuotojo atsakomybę 
> lengvinančios ar ją šalinančios aplinkybės). Šiuo atveju, skiriant drausminę 
> nuobaudą- atleidimą iš darbo- nebuvo įvertinta ne tik tai, jog, kaip minėta, 
> dalį darbo dienos ieškovė nebuvo darbe dėl blogos savijautos išprovokuoto 
> vizito pas gydytoją (t.y. dėl priežasties, kuri atsižvelgiant į jos būklę 
> vertintina kaip svarbi, pateisinama), bet ir į tai, kad ieškovė atleidimo iš 
> darbo metu buvo nėščia. Minėta, kad nėštumo ir kartu mažakraujystės diagnozė 
> ieškovei buvo konstatuota dar 2009-06-09 (b.l. 9). Aplinkybė, jog tuo metu 
> jai nebuvo išduota nėštumą patvirtinanti pažyma, nėštumo fakto nepaneigia. 
> Pasiaiškindama darbdaviui, R.P. nurodė nėštumo faktą (b.l. 8), tą patvirtino 
> taip pat ir liudytoja apklausta ieškovės tiesioginė vadovė R.K. (b.l. 70). 
> Taigi, darbdaviui buvo atskleistas ieškovės nėštumo faktas, kurį ieškovė 
> turėjo galimybę įrodyti dokumentais, jeigu darbdavys būtų to pareikalavęs. 
> Apeliaciniame skunde teisingai nurodoma, jog remiantis Darbo kodekso 132 
> str. 1 d., darbo sutartis negali būti nutraukta su nėščia moterimi nuo tos 
> dienos, kai darbdaviui buvo pateikta medicinos pažyma apie nėštumą, išskyrus 
> šioKodekso 136 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytus atvejus, taip pat 
> laikinąją darbo sutartį pasibaigus jos terminui. Taigi, ši teisės norma 
> nustato imperatyvų draudimą atleisti nėščiąją iš darbo nuo to momento, kai 
> darbdaviui pateikiama atitinkama pažyma, tačiau pažymos nepateikimo faktas, 
> kai darbuotoja darbdaviui atskleidžia nėštumo faktą, nereiškia, jog 
> darbdavys turi teisę skirti tokią drausminę nuobaudą kaip atleidimas iš 
> darbo. Minėta, kad skirdamas drausminę nuobaudą, darbdavys turi pareigą 
> išsiaiškinti visas jos skyrimui reikšmingas aplinkybes, o tai reiškia, kad 
> darbuotojai raštu nurodžius faktinę aplinkybę, eliminuojančią darbdavio 
> galimybę skirti atitinkamą drausminę nuobaudą, darbdavys turi pareigą šią 
> aplinkybę aiškintis, o ne ją ignoruoti, kaip buvo nagrinėjamu atveju. 
> Ieškovės paaiškinimus, kad pažymos apie nėštumą iš jos nebuvo pareikalauta, 
> kad, jai pasakius, jog yra nėščia, jos tiesioginė vadovė R.K. pasakiusi, jog 
> tuomet jos iš darbo neatleis, patvirtino ir pastaroji, teisme apklausta 
> liudytoja (b.l. 70). Apeliacinio skundo argumentai, susiję su darbdavio 
> galimybe savarankiškai gauti duomenis apie darbuotojo sveikatos būklę, nėra 
> teisiškai reikšmingi, kadangi ne tik ieškovės paaiškinimais, bet ir 
> liudytojos parodymais nustatyta, jog darbdavys nereikalavo, kad ieškovė 
> pateiktų tokią pažymą, t.y. ieškovės nėštumo aplinkybė prieš atleidžiant iš 
> darbo nebuvo patikrinta, nors, esant nustatytai nėštumo diagnozei, galimybę 
> gauti tokią pažymą ir ją pateikti darbdaviui ieškovė neabejotinai turėjo. 
> Kad atleidimo iš darbo metu (2009-06-15) R.P. tikrai buvo nėščia, patvirtina 
> ir 2009-07-14 išduota pažyma (b.l. 10), kurioje nėštumo trukmė nurodyta 
> trylika savaičių, t.y. tokia nėštumo trukmė buvo praėjus keturioms savaitėms 
> po atleidimo iš darbo, vadinasi, atleidimo iš darbo metu ieškovės nėštumo 
> trukmė buvo devynios savaitės.
> 
> 
> 
> 
> 
> PATVIRTINTA                                    Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 
> senato 2004 m. birželio 18 d.                                    nutarimu 
> Nr. 45      Lietuvos Respublikos teismų praktikos, taikant Darbo 
> kodeksonormas, reglamentuojančias darbo sutarties nutraukimą pagal Darbo 
> kodekso 136 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktus, apibendrinimo 
> apžvalga
> 
> 
> 
>  Darbo sutartis negali būti nutraukta pagal DK 136  straipsnio3  dalies 1 
> ir 2 punktus su nėščia moterimi nuo tos dienos,   kaidarbdaviui  buvo 
> pateikta medicinos pažyma apie nėštumą, ir   darvieną  mėnesį, pasibaigus 
> nėštumo ir gimdymo atostogoms (DK   132straipsnio 1 dalis).
> 
> 
> 
> 
> 
> 
> 
> 
> "Linas Petkevičius" <linas@NONONOglservices.lt> wrote in message 
> news:ikdh15$4ip$1@trimpas.omnitel.net...
>> Net uz darbo drausmes pazeidimus?
>>
>> "pjezo"  wrote in message news:ikdciq$v69$1@trimpas.omnitel.net...
>>
>>>O del atleidimo- taip, is esmes atleisti nesciaja beveik neimanoma. 
>