Laurynas rašė: > todėl kad tas straipsnis yra specialioji norma, ginanti vartotojo, > silpnesnės sandorio šalies interesus, jam perkant dar nepastatytą būstą > gyvenimui iš verslininko. Negalim jos paimti ir taikyti visiems be > išimties. Ne tame esmė. Aš suprantu, kad tiesiog toks specialusis straipsnis/reglamentavimas. Tačiau pagal jo esmę tikrai negaliu sutikti, kad šis preliminariųjų sutarčių sudarymo reglamentavimas paremtas pirkėjo, kaip silpnosios pusės, gynyba. Koks skirtumas, _pagal_esmę_, kokį būstą (dar tik statomą ar jau pastatytą ir parduodamą) ketina pirkti pirkėjas, jei jis turi teisę atsisakyti preliminarios sutarties (ir būsimojo pirkimo sandorio) per trumpą terminą ir nuostoliai dėl to apribojami? Kodėl jis vienu atveju yra neva silpnoji pusė ir negali ženkliau nukentėti dėl savo persigalvojimo ar aplinkybių, o visiškai panašiu atveju, pirkdamas analogiškos vertės parduodamą esamą NT iš tos pačios stipriosios pusės (verslininko, NT agentūros, statytojo) jis jau yra užtikrintai (sąžiningai ir pagrįstai) nukenksminamas 10% ar 20% NT kainos bauda...? Tiesiog nesiriša; arba akivaizdžiai trūksta (ir pačiame CK) pirkėjo gynybos ir antruoju atveju, arba, kaip jau rašiau, ta 10% ar 20% NT kainos bauda yra tiesiog neadekvati.