2014-04-08 20:15, Piktuolis rašė: > Tik tiek kad argumentai lygio "ta boba pati kalta, kad ja isprievartavo - > jei nebutu isejus trumpu sijonu, sedejus namie, nieko nebutu jai atsitike". > Cia greiciau butu, kad merga uzsidejo trumpa sijona ir nuejo i landyne degtines gerti. > Nesvarbu kokios razborkes vyko Kijeve, tas nesutekia ruskiams teises > aneksuoti Kryma, net ir su tuo niekiniu referendumu. Kalbos apie > skriaudziamus rusus ir ju norus - vidaus rinkai ir gintu repertuarui. > Ne/turi - yra visokiu nuomoniu. Durniai mokosi is savu klaidu. Visokiems kirkilams ir tiems, kurie uz juos balsuoja, tomasevkininku bato laizymas jokiu pavojaus signalu jiems nekelia. Matyk baudziauninku genai egzistuoja ir teisus buvo Hitleris, kad tokiems kaip Gintas vienintelis vaistas - krematoriumas. TOLIAU TIEMS, KURIE NEVEMIA NUO DELFI "V. Sinica. Draugystė su Lenkija, arba kodėl neleisti nelietuviškų asmenvardžių?" 3w delfi.lt/news/ringas/lit/v-sinica-draugyste-su-lenkija-arba-kodel-neleisti-nelietuvisku-asmenvardziu.d?id=64470818 politologas Vladimiras Laučius paskelbė tekstą, kuriame visus nepritariančius Valdemaro Tomaševskio reikalavimų tenkinimui drąsiai įvardijo dirbančiais Kremliui. M. Adomėnas gi idiotų etiketę mėgino užklijuoti Europoje populiarėjančių euroskeptiškų vadinamosios tolimos dešinės (far-right) partijų atstovams, kurių nepatogus atitikmuo Lietuvoje yra Tautininkų sąjunga. Po minėtojo V. Laučiaus teksto pasirodymo tokiais tapo ir TS-LKD sudėtyje esantys krikdemai, o greičiausiai ir „tikrųjų“ konservatorių dalis, nepalaikanti LLRA reikalavimų Lietuvoje įteisinti dvikalbius vietovardžių, gatvių ir asmenvardžių užrašus. Neabejotinai ten pat atsiduria ir keliasdešimt signatarų, disidentų, mokslininkų ir kultūros atstovų, vasarį pasirašiusių kreipimąsi, prašantį netenkinti antikonstitucinių LLRA reikalavimų bei pašalinti šią antivalstybinę jėgą iš valdančios koalicijos. Baisu ištarti, bet ir prezidentė, aiškiai pasakiusi, kad valstybinė kalba negali būti politinių derybų objektas. Galiausiai surengę visuomenės nuomonių apklausą neabejotinai sužinotume, jog naudingų idiotų, nepritariančių nuolaidoms LLRA ir todėl dirbančių Putinui, Lietuvoje yra dauguma ir tikrai ne vien dešinėje. Pirma, kitaip nei teigia Tomaševskis, nėra jokių tarptautinių įsipareigojimų dvikalbiams užrašams. Priešingai, Europos žmogaus teisių teismas du kartus yra išaiškinęs, kad a) asmenvardžių rašyba dokumentuose yra valstybių reikalas; b) rašymas tik valstybine kalba jokių teisių nepažeidžia. 1994 m. dvišalė Lietuvos-Lenkijos sutartis įpareigojo lenkų asmenvardžių rašybą pagal skambesį, bet ne lenkiška gramatine forma – toks įsipareigojimas ir yra vykdomas. Antra, LLRA reikalavimai prieštarauja 14 Lietuvos Konstitucijos straipsniui, kaip buvo išaiškinta 1999 m. ir 2009 m. Konstitucinio teismo nutarimais. Šių metų išaiškinimas, kad tokia rašyba bus galima, jei tą leis Valstybinės lietuvių kalbos komisija, tik permeta atsakomybę nuo politikų ir teisininkų ant kalbininkų pečių. Šiems dar nedavus jokio atsakymo visažiniai apžvalgininkai aiškina, kad įteisinti nelietuviškus įrašus ir galima, ir būtina. Trečia, vietovardžiai ir asmenvardžiai yra bendrinės ir dažniausiai būtent lietuvių kalbos dalis. Asmenvardis nėra ir asmens nuosavybė, o visos visuomenės ir valstybės naudojamas žmogaus tapatybės ženklas, neturintis privačios paskirties ir visada reikalingas naudoti kitiems žmonėms ir valstybei. Ketvirta, geopolitiškai kiekviena Lietuvos nuolaida LLRA reikalavimams yra dūris į nugarą Latvijai ir Estijai, kurioms Rusija kiekviena pasitaikiusia proga teikia analogiškus reikalavimus „gerinti diskrimuojamos rusų mažumos padėtį“. Istorija rodo, kad vienai Baltijos šaliai suteikus kokių nuolaidų, tuoj pat sustiprėja puolimas ir prieš kitas. Neatsitiktinai LLRA dvikalbystės reikalavimus Lietuvai itin palaiko Rusijos ambasada Lietuvoje, o konflikto Kryme kontekste šiuo metu aktyviai puolama rusus tariamai diskriminuojanti Latvija. Lieka tik stebėtis, kaip sutampa Putino ir Tomaševskio retorika tiek Ukrainos užpuolimo, tiek ir Baltijos šalių tautinių bendrijų padėties klausimais. "V. Sinica. Draugystė su Lenkija, arba kodėl neleisti nelietuviškų asmenvardžių?" 3w delfi.lt/news/ringas/lit/v-sinica-draugyste-su-lenkija-arba-kodel-neleisti-nelietuvisku-asmenvardziu.d?id=64470818 LLRA su Tomaševskiu priešakyje kursto tariamai diskriminuojamų lenkų mitą, kad galėtų juos nuo šios „diskriminacijos“ ginti. Jų reikalavimai kyla ne iš gyventojų poreikio, o iš būtinybės, kad koks nors poreikis nebūtų patenkintas ir LLRA turėtų ko reikalauti. Tokioje situacijoje, nėra jokio pagrindo tikėtis, kad patenkinus vieną ar kitą reikalavimą neatsiras naujų. Jau Edvardo Trusevič rengtame Tautinių mažumų įstatymo projekte buvo siekiai, kad gausiai lenkų gyvenamose vietovėse valstybės institucijų darbuotojai mokėtų lenkų kalbą (kaip ten dirbti lietuviui?), kad rinkiminė informacija būtų teikiama visomis vietos gyventojų kalbomis (išlaidos kandidatams ir rinkimų organizatoriams), valstybė užtikrintų finansavimą žiniasklaidos priemonėms mažumų kalba ir t.t. Žingsniai maži, bet jau esantys LLRA darbotvarkėje. Sekant Vengrijos diasporos politikos Rumunijoje ar Rusijos politikos Latvijoje pavyzdžiu, galiausiai būtų pareikalauta ir antros valstybinės kalbos. Nereikia gąsdintis autonomija – iki jos yra ir daug kitų reikalavimų. Kodėl LLRA turėtų nereikalauti, jei tai padeda jai išlikti, o Lietuva leidžiasi į kalbas tuos reikalavimus vykdyti? Sveikas protas gali piršti klaidinančią mintį, jog dabartiniai reikalavimai yra pagrįsti, o kiti minimi būtų perdėti. Tačiau čia reikia prisiminti tris dalykus. Pirma, ir dabartiniai reikalavimai nėra jokio tarptautinio mažumų teisių standarto išpildymas, nes tokio standarto nėra. Ko reikalauti pasirenka LLRA. Antra, Lenkijoje Lietuvos lenkų padėtis yra vertinama pagal tai, ką teigia V. Tomaševskis. Jo kaltinimai priimami kaip faktas, o jo pergalės Lenkijos užsienio reikalų ministro buvo įvardytos pačios Lenkijos pergalėmis. Trečia, pačioje Lenkijoje dominuojantys dešinieji politikai varžosi, kas aktyviau rūpinsis lenkų diasporos padėtimi Lietuvoje ir kitose kaimyninėse šalyse. LLRA reikalavimų tenkinimo šalininkų grupė vadovaujasi liberaliu principu, kad daugiau teisių Lietuvos piliečiams reiškia ir geresnį gyvenimą Lietuvoje apskritai. Taip teigiant visiškai ignoruojama konfliktiška politikos prigimtis ir požiūrių į valstybės tikslus įvairovė. Pirma, teigiantys, kad „niekas nenukentės, jei kitataučiai rašys pasuose kitomis kalbomis“ nesupranta, kad ne visi piliečiai vadovaujasi liberaliu principu, jog gerai viskas, kas manęs asmeniškai neliečia... tuo pačiu metu, kai vieniems piliečiams nuo tos teisės suteikimo tampa geriau, tam nepritariantiems piliečiams tampa BLOGIAU. Tai pasverti yra politikų pareiga... Šia logika, beje, remiasi ir Paulius Gritėnas, nesename tekste siūlydamas įteisinti homoseksualų santuokas ir argumentaciją užbaigdamas teiginiu, jog tą padariusi „Lietuva turi puikų šansą nieko neinvestuodama tapti patrauklesne ir malonesne vieta gyventi savo piliečiams“. Čia prieiname prie antrojo liberalių prielaidų žmonių ignoruojamo momento. Plečiant kurių nors grupių teises ar kitaip keičiant įstatymus susikerta ne tik skirtingų visuomenės dalių vertybės ir požiūriai. Susikerta ir supratimai, ką turi saugoti valstybė. Pavyzdžiui, valstybės teritorinis vientisumas kaip viena tokių vertybių yra svarbesnis už atskirų jos piliečių gyvybes (!), todėl valstybė gali ir prireikus reikalauja tas gyvybes paaukoti užtikrinant šios konstitucinės vertybės išsaugojimą. Jokiai demokratijai ir jos stabilumui nėra į naudą, kai jos piliečių nuostatos yra ignoruojamos ir aukojamos vardan abejotinai pasiekiamų tikslų. Būtent abejotina, kaip matėme, yra ir mėginimo nuolaidomis šiandieniniams LLRA reikalavimams pasiekti Lenkijos prielankumą sėkmė. "V. Sinica. Draugystė su Lenkija, arba kodėl neleisti nelietuviškų asmenvardžių?" 3w delfi.lt/news/ringas/lit/v-sinica-draugyste-su-lenkija-arba-kodel-neleisti-nelietuvisku-asmenvardziu.d?id=64470818 Pabaigai belieka užduoti keletą klausimų skaitytojo susimąstymui. Liberalų supratimu, sėkmės atveju paaukojus esamą valstybinės kalbos padėtį Lietuvoje ir parodžius Tomaševskio kompanijai bei Lenkijai, jog spaudimas prieš Lietuvą duoda norimų vaisių, galima sulaukti didesnio Lenkijos palankumo. Šių eilučių autoriui lieka neaišku, kas leidžia to tikėtis ir ko konkrečiai norima iš magiškosios Lenkijos partnerystės? Lenkijoje dislokuotos raketos saugo Lietuvą nuo Rusijos atakų, kaip tą įpareigoja NATO susitarimai. Būtent suaktyvėjusių retorinių ginčų dėl Lietuvos lenkų kontekste iš mirties taško išjudėjo elektros tilto su Lenkija projektas. Kokios didesnės partnerystės norime? Ar nepasitikime Lenkija kaip karine sąjungininke? Lenkijos reikalavimai Lietuvai kaip strateginei partnerei milžiniški – pagal jos reikalavimus formuoti vidaus kalbos ir švietimo politiką. Tai akivaizdus ženklas, jog nesame matomi kaip gerbtini partneriai, greičiau pagal geriausias Romano Dmowskio politinės minties tradicijas, žiūrima, kiek leisimės spaudžiami. Nes spausti reikia tiek, kiek leidžiasi. Agresijos prieš Ukrainą kontekste Lenkija elgiasi labai protingai – naudojasi išaugusia įtampa ir pagrįstu Lietuvos nerimu dėl savo saugumo. Tačiau tokiame kontekste mus iš Lenkijos pasiekiantys signalai yra vis nauji reikalavimai, o ne sugebėjimas – kaip kad siūloma mums patiems – vardan bendrų tikslų padėti į šalį smulkius nesutarimus. Taip yra, nes Lenkija moka istorijos pamokas: geopolitikoje jai egzistuoja tik naudingi partneriai, bet ne draugai, todėl iš kiekvienos situacijos buvo ir bus spaudžiama didžiausia galima nauda pačiai Lenkijai. Lietuvai irgi reikėtų greičiau tą išmokti. Geriausia, jei kartu su kitomis nesenos XX a. istorijos pamokomis apie nuolaidžiavimo politikos pasekmes. Galbūt tik poros gerų istorijos pamokų ir tereikia, kad iš naujo permąstytume itin siaurai „suliberalėjusius“ nacionalinius interesus, o Lietuvoje sumažėtų Kremliui nejučiomis dirbančių valstybės priešų. Įsivėlimas 2014-04-07 22:12 IP: 78.60.61.66 į lenkų primestą polemiką dėl lenkiško rašto, rodo mūsų politikų nesubrendimą, nekompetetingumą, bukumą. Nesuvokiama, kad reikia skaityti Konstituciją, o ne tyčiotis iš jos. Nuomonė 2014-04-08 05:34 IP: 5.135.180.223 Ar kas matėte lietuvio Lenkijoje pasą? Jei nematėte, tai ir tylėkite, o aš - mačiau. Vardas sulenkintas, iškraipytas, pavardė taip pat. O ar kas matėte, kaip parašyta lietuvės mergaitės pavardė ? Manote, kad aitė, ytė ar utė? Pasvajokite dar kartą. Lenkijoje nesileidžiama į kalbas, sakoma - čia Lenkija ir turi būti lenkiškai. apagailėtina, bet tiesa 2014-04-08 11:11 IP: 88.223.42.198 Demokratinė Lenkija Lietuvos valdžios rankomis mėgina įtvirtinti pilsudskinės Lenkijos vykdytos Vilniaus krašto prievartinio lenkinimo politikos padarinius. "Lenkijos Senato vadovas: ką Lietuvos valdžioje veikia lenkų atstovai?" 3w delfi.lt/news/daily/lithuania/lenkijos-senato-vadovas-ka-lietuvos-valdzioje-veikia-lenku-atstovai.d?id=64480932 - Tomasevskininkai savo busimoje autonomijoje nenumato kitu raidynu naudojimo. Tu tomasevsklininkams esi niekas. Ne tu sprendi koki raidyna jiems naudoti. Bet tomasevskininkai sprendzia koki tu privalai raidyna naudoti. Ir niekas cia kitas tau to neprimete. Tu PATS renki i valdzia visokius kirkiliniyus, uspaskinius, paksinius... Juk per TV tau jie aiskina, kad pakels minimalu atlyginima, o savo programose raso, kad tomasevskininkai gaus autonomija. "G. Kirkilas: yra galimybė, kad po rinkimų koalicija pasikeis" 3w delfi.lt/news/daily/lithuania/g-kirkilas-yra-galimybe-kad-po-rinkimu-koalicija-pasikeis.d?id=64465680 - Tai at Jūs turite garantijų, kad įstatymas bus priimtas? - Aš noriu pasakyti, kad koalicijos sutartyje yra šitas klausimas(, kuris leistų dokumentuose pavardes, vardus bei vietovardžius rašyti nelietuviškais rašmenims). Tai būtų labai keista, jei koalicijos partneriai staiga atsisakytų savo įsipareigojimų. Jis yra ne tik koalicijos sutartyje, bet ir Vyriausybės programoje. - Lenkų rinkimų akcijos (LLRA) lyderis užsipuola prezidentę Strasbūre, jog Lietuvoje diskriminuojamos tautinės mažumos, ta pati LLRA rengia demaršus prieš prof. V. Landsbergį Seime per Sausio 13-osios minėjimą ir apskritai šita politinė jėga nesibodi, kaip sakė prezidentė, diskredituoti Lietuvą – ar visame šitame procese neįžvelgiate savo, turiu galvoje, partiją, koalicijos partnerę, neveiklumo ir aplaidumo? - Aš matau daugiau pliusų negu minusų, kad tautinės bendrijos pagrindu sukurta partija dalyvauja valdžioje. ar mūsų seimas galvoja, ką daro? 2014-04-07 10:05 IP: 193.219.139.121 2009 metais Vilniaus ir Šalčininkų rajonų savivaldybės paskelbė valdžios perleidimo Dievui aktą. Mes pasijuokėm. Bet religiniams fanatikams tai nebuvo juokelis. Jiems tai buvo pranešimas, kad Lietuvos įstatymai čia nebegalioja. Bet tam, kad asmuo galutinai nutrauktų ryšius su pasaulietine visuomene, būtinas vardo pakeitimas. Taip veikia visos religinės sektos. Ir štai mūsų Kirkilas paslaugiai nusprendžia prastumti tokį įstatymą. "Dėl tautinių mažumų situacijos pasiūlė imti pavyzdį iš Lenkijos" 3w delfi.lt/news/daily/lithuania/del-tautiniu-mazumu-situacijos-pasiule-imti-pavyzdi-is-lenkijos.d?id=64483886 Visu pirma reikia skirti lenka ir tomasevskininka. Mano senelis lenkas is Varsuvos, atvyko i Lietuva jau suauges ir lietuviskai neismoko. Nereikejo. As lenkas ar lietuvis? Apie tai nesvarstau ir negalvoju. As esu Lietuvos pilietis ir man svarbu Lietuvos, o ne Lenkijos interesai. Bet tvirtai zinau, kad nesu tomasevskininkas. Jie man parazitai, kurie mane asmeniskai parazituoja. Kokiam reiketu buti besmegeniui, kad prasytis pas lenkus buti baudziauninkais. Juk butent toks tikslas. Juk jeigu, neduok dieve, cia atsiras autonomija, tai Lenkija su ja elgsis kaip su atmatu krastu. Kaip tarpukario okupacijos metais. Jokiu investiciju cia nebuvo ir nebus. Pinigai butu skiriami tik baudziavos itvirtinimui, nes... tai ne Lenkija. Ir visada taip buvo nuo to laiko kai Lietuvos sostine buvo perkelta i Krokuva. Is kitos puses as i tomasevskininkus ziuriu su supratimu. Juk ju seneliai buvo lietuviai ZIAURIOMIS priemonemis lenkinami. Esu bendraves su pensininku baltarusiu is Gomelio. Jis man pasisake, kad yra lietuvis. Motina jam pries mirti pasake ir prigrasino, kad niekam nesakytu, nes bijojo, kad uzmus. Nesunku isivaizduoti kokioje baimeje jie gyveno. Paaiskint paaiskinciau kaip ju tevai tapo tomasevskininkais, bet niekada nesisaipyciau is ju lenkiskumo ir nereikalauciau tapti lietuviais. Zmones nori gyventi, tureti seimas... Taigi, akcentuoju, as nesu tomasevskininkas. Yra ir kita sio klausimo puse. Sita BOBA is Lenkijos tokio pacio mentaliteto kaip ir musu Grauziniene. Todel nesunkiai randa bendra kalba. Cia Varsuva mums atsiunte savo bradauska kaip mes kazkada i Baltarusija siunteme Bradauska. Apie ka su tokiais kalbetis? Juos net politikais pavadinti liezuvis neapsivercia. Isivaizduokit, kad Lietuva priima tomasevskininku reikalavimus. IS KARTO seka tokie reikalavimai Latvijoje ir Estijoje. Uztenka ten pakirsti valstybinguma ir visos trys Baltijos valstybeles krenta kaip salnos pakalsti lapeliai. Kosovas ir lavonai. Del ko? Kas jau kas, o lietuviai turetu tai gerai buti ismoke. Nes perkelus LDK sostine i Krokuva prasidejo ir iki siol tesiasi Lietuvos nykymas. Lietuva visa si laika aukojama del Lenkijos interesu. Siandien matome viena is epizodu kaip Lenkijos parlamentare kisa mus ant aukuro. Kaip 1863 metais. Gal ir teisingai daro, jeigu lietuviams per tiek laiko neissivyste savisaugos refleksas. Bet kokia tomasevskine uzuomazga reikia rauti vos tik ji pasirodo. Dabargi Lietuvoje suzeles toks tomasevskinis dilgelynas, o visokios grauzinienes ir toliau jame voliojasi. Kazkoks mazochizmas, durnizmas, nusizeminimas... Man tiesiog geda paciam, kad Grauziniene is viso bendrauja su tokia lenku parlamentare. Jokios savigarbos. Kazkoks igimtas lenko bato laizymas.