Tema: Re: Tiesiog
Autorius: Vidas Makauskas
Data: 2014-04-09 09:14:35
2014-04-08 20:15, Piktuolis rašė:
> Tik tiek kad argumentai lygio "ta boba pati kalta, kad ja isprievartavo -
> jei nebutu isejus trumpu sijonu, sedejus namie, nieko nebutu jai atsitike".
>
Cia greiciau butu, kad merga uzsidejo trumpa sijona ir nuejo i landyne 
degtines gerti.

> Nesvarbu kokios razborkes vyko Kijeve, tas nesutekia ruskiams teises
> aneksuoti Kryma, net ir su tuo niekiniu referendumu. Kalbos apie
> skriaudziamus rusus ir ju norus - vidaus rinkai ir gintu repertuarui.
>
Ne/turi - yra visokiu nuomoniu. Durniai mokosi is savu klaidu. Visokiems 
kirkilams ir tiems, kurie uz juos balsuoja, tomasevkininku bato laizymas 
jokiu pavojaus signalu jiems nekelia. Matyk baudziauninku genai 
egzistuoja ir teisus buvo Hitleris, kad tokiems kaip Gintas vienintelis 
vaistas - krematoriumas.

TOLIAU TIEMS, KURIE NEVEMIA NUO DELFI

"V. Sinica. Draugystė su Lenkija, arba kodėl neleisti nelietuviškų 
asmenvardžių?"
3w 
delfi.lt/news/ringas/lit/v-sinica-draugyste-su-lenkija-arba-kodel-neleisti-nelietuvisku-asmenvardziu.d?id=64470818

politologas Vladimiras Laučius paskelbė tekstą, kuriame visus 
nepritariančius Valdemaro Tomaševskio reikalavimų tenkinimui drąsiai 
įvardijo dirbančiais Kremliui. M. Adomėnas gi idiotų etiketę mėgino 
užklijuoti Europoje populiarėjančių euroskeptiškų vadinamosios tolimos 
dešinės (far-right) partijų atstovams, kurių nepatogus atitikmuo 
Lietuvoje yra Tautininkų sąjunga.

Po minėtojo V. Laučiaus teksto pasirodymo tokiais tapo ir TS-LKD 
sudėtyje esantys krikdemai, o greičiausiai ir „tikrųjų“ konservatorių 
dalis, nepalaikanti LLRA reikalavimų Lietuvoje įteisinti dvikalbius 
vietovardžių, gatvių ir asmenvardžių užrašus. Neabejotinai ten pat 
atsiduria ir keliasdešimt signatarų, disidentų, mokslininkų ir kultūros 
atstovų, vasarį pasirašiusių kreipimąsi, prašantį netenkinti 
antikonstitucinių LLRA reikalavimų bei pašalinti šią antivalstybinę jėgą 
iš valdančios koalicijos. Baisu ištarti, bet ir prezidentė, aiškiai 
pasakiusi, kad valstybinė kalba negali būti politinių derybų objektas. 
Galiausiai surengę visuomenės nuomonių apklausą neabejotinai sužinotume, 
jog naudingų idiotų, nepritariančių nuolaidoms LLRA ir todėl dirbančių 
Putinui, Lietuvoje yra dauguma ir tikrai ne vien dešinėje.

Pirma, kitaip nei teigia Tomaševskis, nėra jokių tarptautinių 
įsipareigojimų dvikalbiams užrašams. Priešingai, Europos žmogaus teisių 
teismas du kartus yra išaiškinęs, kad
a) asmenvardžių rašyba dokumentuose yra valstybių reikalas;
b) rašymas tik valstybine kalba jokių teisių nepažeidžia. 1994 m. 
dvišalė Lietuvos-Lenkijos sutartis įpareigojo lenkų asmenvardžių rašybą 
pagal skambesį, bet ne lenkiška gramatine forma – toks įsipareigojimas 
ir yra vykdomas.

Antra, LLRA reikalavimai prieštarauja 14 Lietuvos Konstitucijos 
straipsniui, kaip buvo išaiškinta 1999 m. ir 2009 m. Konstitucinio 
teismo nutarimais. Šių metų išaiškinimas, kad tokia rašyba bus galima, 
jei tą leis Valstybinės lietuvių kalbos komisija, tik permeta atsakomybę 
nuo politikų ir teisininkų ant kalbininkų pečių. Šiems dar nedavus jokio 
atsakymo visažiniai apžvalgininkai aiškina, kad įteisinti nelietuviškus 
įrašus ir galima, ir būtina.

Trečia, vietovardžiai ir asmenvardžiai yra bendrinės ir dažniausiai 
būtent lietuvių kalbos dalis. Asmenvardis nėra ir asmens nuosavybė, o 
visos visuomenės ir valstybės naudojamas žmogaus tapatybės ženklas, 
neturintis privačios paskirties ir visada reikalingas naudoti kitiems 
žmonėms ir valstybei.

Ketvirta, geopolitiškai kiekviena Lietuvos nuolaida LLRA reikalavimams 
yra dūris į nugarą Latvijai ir Estijai, kurioms Rusija kiekviena 
pasitaikiusia proga teikia analogiškus reikalavimus „gerinti 
diskrimuojamos rusų mažumos padėtį“. Istorija rodo, kad vienai Baltijos 
šaliai suteikus kokių nuolaidų, tuoj pat sustiprėja puolimas ir prieš 
kitas. Neatsitiktinai LLRA dvikalbystės reikalavimus Lietuvai itin 
palaiko Rusijos ambasada Lietuvoje, o konflikto Kryme kontekste šiuo 
metu aktyviai puolama rusus tariamai diskriminuojanti Latvija. Lieka tik 
stebėtis, kaip sutampa Putino ir Tomaševskio retorika tiek Ukrainos 
užpuolimo, tiek ir Baltijos šalių tautinių bendrijų padėties klausimais.





"V. Sinica. Draugystė su Lenkija, arba kodėl neleisti nelietuviškų 
asmenvardžių?"
3w 
delfi.lt/news/ringas/lit/v-sinica-draugyste-su-lenkija-arba-kodel-neleisti-nelietuvisku-asmenvardziu.d?id=64470818

LLRA su Tomaševskiu priešakyje kursto tariamai diskriminuojamų lenkų 
mitą, kad galėtų juos nuo šios „diskriminacijos“ ginti. Jų reikalavimai 
kyla ne iš gyventojų poreikio, o iš būtinybės, kad koks nors poreikis 
nebūtų patenkintas ir LLRA turėtų ko reikalauti. Tokioje situacijoje, 
nėra jokio pagrindo tikėtis, kad patenkinus vieną ar kitą reikalavimą 
neatsiras naujų.
Jau Edvardo Trusevič rengtame Tautinių mažumų įstatymo projekte buvo 
siekiai, kad gausiai lenkų gyvenamose vietovėse valstybės institucijų 
darbuotojai mokėtų lenkų kalbą (kaip ten dirbti lietuviui?), kad 
rinkiminė informacija būtų teikiama visomis vietos gyventojų kalbomis 
(išlaidos kandidatams ir rinkimų organizatoriams), valstybė užtikrintų 
finansavimą žiniasklaidos priemonėms mažumų kalba ir t.t. Žingsniai 
maži, bet jau esantys LLRA darbotvarkėje.
Sekant Vengrijos diasporos politikos Rumunijoje ar Rusijos politikos 
Latvijoje pavyzdžiu, galiausiai būtų pareikalauta ir antros valstybinės 
kalbos. Nereikia gąsdintis autonomija – iki jos yra ir daug kitų 
reikalavimų. Kodėl LLRA turėtų nereikalauti, jei tai padeda jai išlikti, 
o Lietuva leidžiasi į kalbas tuos reikalavimus vykdyti?

Sveikas protas gali piršti klaidinančią mintį, jog dabartiniai 
reikalavimai yra pagrįsti, o kiti minimi būtų perdėti. Tačiau čia reikia 
prisiminti tris dalykus.
Pirma, ir dabartiniai reikalavimai nėra jokio tarptautinio mažumų teisių 
standarto išpildymas, nes tokio standarto nėra. Ko reikalauti pasirenka 
LLRA.
Antra, Lenkijoje Lietuvos lenkų padėtis yra vertinama pagal tai, ką 
teigia V. Tomaševskis. Jo kaltinimai priimami kaip faktas, o jo pergalės 
Lenkijos užsienio reikalų ministro buvo įvardytos pačios Lenkijos 
pergalėmis.
Trečia, pačioje Lenkijoje dominuojantys dešinieji politikai varžosi, kas 
aktyviau rūpinsis lenkų diasporos padėtimi Lietuvoje ir kitose 
kaimyninėse šalyse.

LLRA reikalavimų tenkinimo šalininkų grupė vadovaujasi liberaliu 
principu, kad daugiau teisių Lietuvos piliečiams reiškia ir geresnį 
gyvenimą Lietuvoje apskritai. Taip teigiant visiškai ignoruojama 
konfliktiška politikos prigimtis ir požiūrių į valstybės tikslus įvairovė.
Pirma, teigiantys, kad „niekas nenukentės, jei kitataučiai rašys pasuose 
kitomis kalbomis“ nesupranta, kad ne visi piliečiai vadovaujasi 
liberaliu principu, jog gerai viskas, kas manęs asmeniškai neliečia... 
tuo pačiu metu, kai vieniems piliečiams nuo tos teisės suteikimo tampa 
geriau, tam nepritariantiems piliečiams tampa BLOGIAU. Tai pasverti yra 
politikų pareiga... Šia logika, beje, remiasi ir Paulius Gritėnas, 
nesename tekste siūlydamas įteisinti homoseksualų santuokas ir 
argumentaciją užbaigdamas teiginiu, jog tą padariusi „Lietuva turi puikų 
šansą nieko neinvestuodama tapti patrauklesne ir malonesne vieta gyventi 
savo piliečiams“.
Čia prieiname prie antrojo liberalių prielaidų žmonių ignoruojamo 
momento. Plečiant kurių nors grupių teises ar kitaip keičiant įstatymus 
susikerta ne tik skirtingų visuomenės dalių vertybės ir požiūriai. 
Susikerta ir supratimai, ką turi saugoti valstybė. Pavyzdžiui, valstybės 
teritorinis vientisumas kaip viena tokių vertybių yra svarbesnis už 
atskirų jos piliečių gyvybes (!), todėl valstybė gali ir prireikus 
reikalauja tas gyvybes paaukoti užtikrinant šios konstitucinės vertybės 
išsaugojimą.
Jokiai demokratijai ir jos stabilumui nėra į naudą, kai jos piliečių 
nuostatos yra ignoruojamos ir aukojamos vardan abejotinai pasiekiamų 
tikslų. Būtent abejotina, kaip matėme, yra ir mėginimo nuolaidomis 
šiandieniniams LLRA reikalavimams pasiekti Lenkijos prielankumą sėkmė.






"V. Sinica. Draugystė su Lenkija, arba kodėl neleisti nelietuviškų 
asmenvardžių?"
3w 
delfi.lt/news/ringas/lit/v-sinica-draugyste-su-lenkija-arba-kodel-neleisti-nelietuvisku-asmenvardziu.d?id=64470818

Pabaigai belieka užduoti keletą klausimų skaitytojo susimąstymui. 
Liberalų supratimu, sėkmės atveju paaukojus esamą valstybinės kalbos 
padėtį Lietuvoje ir parodžius Tomaševskio kompanijai bei Lenkijai, jog 
spaudimas prieš Lietuvą duoda norimų vaisių, galima sulaukti didesnio 
Lenkijos palankumo.

Šių eilučių autoriui lieka neaišku, kas leidžia to tikėtis ir ko 
konkrečiai norima iš magiškosios Lenkijos partnerystės? Lenkijoje 
dislokuotos raketos saugo Lietuvą nuo Rusijos atakų, kaip tą įpareigoja 
NATO susitarimai. Būtent suaktyvėjusių retorinių ginčų dėl Lietuvos 
lenkų kontekste iš mirties taško išjudėjo elektros tilto su Lenkija 
projektas. Kokios didesnės partnerystės norime? Ar nepasitikime Lenkija 
kaip karine sąjungininke?

Lenkijos reikalavimai Lietuvai kaip strateginei partnerei milžiniški – 
pagal jos reikalavimus formuoti vidaus kalbos ir švietimo politiką. Tai 
akivaizdus ženklas, jog nesame matomi kaip gerbtini partneriai, greičiau 
pagal geriausias Romano Dmowskio politinės minties tradicijas, žiūrima, 
kiek leisimės spaudžiami. Nes spausti reikia tiek, kiek leidžiasi. 
Agresijos prieš Ukrainą kontekste Lenkija elgiasi labai protingai – 
naudojasi išaugusia įtampa ir pagrįstu Lietuvos nerimu dėl savo saugumo. 
Tačiau tokiame kontekste mus iš Lenkijos pasiekiantys signalai yra vis 
nauji reikalavimai, o ne sugebėjimas – kaip kad siūloma mums patiems – 
vardan bendrų tikslų padėti į šalį smulkius nesutarimus.

Taip yra, nes Lenkija moka istorijos pamokas: geopolitikoje jai 
egzistuoja tik naudingi partneriai, bet ne draugai, todėl iš kiekvienos 
situacijos buvo ir bus spaudžiama didžiausia galima nauda pačiai 
Lenkijai. Lietuvai irgi reikėtų greičiau tą išmokti. Geriausia, jei 
kartu su kitomis nesenos XX a. istorijos pamokomis apie nuolaidžiavimo 
politikos pasekmes. Galbūt tik poros gerų istorijos pamokų ir tereikia, 
kad iš naujo permąstytume itin siaurai „suliberalėjusius“ nacionalinius 
interesus, o Lietuvoje sumažėtų Kremliui nejučiomis dirbančių valstybės 
priešų.

Įsivėlimas 2014-04-07 22:12 IP: 78.60.61.66
į lenkų primestą polemiką dėl lenkiško rašto, rodo mūsų politikų 
nesubrendimą, nekompetetingumą, bukumą. Nesuvokiama, kad reikia skaityti 
Konstituciją, o ne tyčiotis iš jos.

Nuomonė 2014-04-08 05:34 IP: 5.135.180.223
Ar kas matėte lietuvio Lenkijoje pasą? Jei nematėte, tai ir tylėkite, o 
aš - mačiau. Vardas sulenkintas, iškraipytas, pavardė taip pat. O ar kas 
matėte, kaip parašyta lietuvės mergaitės pavardė ? Manote, kad aitė, ytė 
ar utė? Pasvajokite dar kartą. Lenkijoje nesileidžiama į kalbas, sakoma 
- čia Lenkija ir turi būti lenkiškai.

apagailėtina, bet tiesa 2014-04-08 11:11 IP: 88.223.42.198
Demokratinė Lenkija Lietuvos valdžios rankomis mėgina įtvirtinti 
pilsudskinės Lenkijos vykdytos Vilniaus krašto prievartinio lenkinimo 
politikos padarinius.




"Lenkijos Senato vadovas: ką Lietuvos valdžioje veikia lenkų atstovai?"
3w 
delfi.lt/news/daily/lithuania/lenkijos-senato-vadovas-ka-lietuvos-valdzioje-veikia-lenku-atstovai.d?id=64480932
-
Tomasevskininkai savo busimoje autonomijoje nenumato kitu raidynu 
naudojimo. Tu tomasevsklininkams esi niekas. Ne tu sprendi koki raidyna 
jiems naudoti. Bet tomasevskininkai sprendzia koki tu privalai raidyna 
naudoti. Ir niekas cia kitas tau to neprimete. Tu PATS renki i valdzia 
visokius kirkiliniyus, uspaskinius, paksinius... Juk per TV tau jie 
aiskina, kad pakels minimalu atlyginima, o savo programose raso, kad 
tomasevskininkai gaus autonomija.

"G. Kirkilas: yra galimybė, kad po rinkimų koalicija pasikeis"
3w 
delfi.lt/news/daily/lithuania/g-kirkilas-yra-galimybe-kad-po-rinkimu-koalicija-pasikeis.d?id=64465680
- Tai at Jūs turite garantijų, kad įstatymas bus priimtas?
- Aš noriu pasakyti, kad koalicijos sutartyje yra šitas klausimas(, 
kuris leistų dokumentuose pavardes, vardus bei vietovardžius rašyti 
nelietuviškais rašmenims). Tai būtų labai keista, jei koalicijos 
partneriai staiga atsisakytų savo įsipareigojimų. Jis yra ne tik 
koalicijos sutartyje, bet ir Vyriausybės programoje.

- Lenkų rinkimų akcijos (LLRA) lyderis užsipuola prezidentę Strasbūre, 
jog Lietuvoje diskriminuojamos tautinės mažumos, ta pati LLRA rengia 
demaršus prieš prof. V. Landsbergį Seime per Sausio 13-osios minėjimą ir 
apskritai šita politinė jėga nesibodi, kaip sakė prezidentė, 
diskredituoti Lietuvą – ar visame šitame procese neįžvelgiate savo, 
turiu galvoje, partiją, koalicijos partnerę, neveiklumo ir aplaidumo?
- Aš matau daugiau pliusų negu minusų, kad tautinės bendrijos pagrindu 
sukurta partija dalyvauja valdžioje.

ar mūsų seimas galvoja, ką daro? 2014-04-07 10:05 IP: 193.219.139.121
2009 metais Vilniaus ir Šalčininkų rajonų savivaldybės paskelbė valdžios 
perleidimo Dievui aktą. Mes pasijuokėm. Bet religiniams fanatikams tai 
nebuvo juokelis. Jiems tai buvo pranešimas, kad Lietuvos įstatymai čia 
nebegalioja. Bet tam, kad asmuo galutinai nutrauktų ryšius su 
pasaulietine visuomene, būtinas vardo pakeitimas. Taip veikia visos 
religinės sektos. Ir štai mūsų Kirkilas paslaugiai nusprendžia prastumti 
tokį įstatymą.

"Dėl tautinių mažumų situacijos pasiūlė imti pavyzdį iš Lenkijos"
3w 
delfi.lt/news/daily/lithuania/del-tautiniu-mazumu-situacijos-pasiule-imti-pavyzdi-is-lenkijos.d?id=64483886

Visu pirma reikia skirti lenka ir tomasevskininka. Mano senelis lenkas 
is Varsuvos, atvyko i Lietuva jau suauges ir lietuviskai neismoko. 
Nereikejo. As lenkas ar lietuvis? Apie tai nesvarstau ir negalvoju. As 
esu Lietuvos pilietis ir man svarbu Lietuvos, o ne Lenkijos interesai. 
Bet tvirtai zinau, kad nesu tomasevskininkas. Jie man parazitai, kurie 
mane asmeniskai parazituoja. Kokiam reiketu buti besmegeniui, kad 
prasytis pas lenkus buti baudziauninkais. Juk butent toks tikslas. Juk 
jeigu, neduok dieve, cia atsiras autonomija, tai Lenkija su ja elgsis 
kaip su atmatu krastu. Kaip tarpukario okupacijos metais. Jokiu 
investiciju cia nebuvo ir nebus. Pinigai butu skiriami tik baudziavos 
itvirtinimui, nes... tai ne Lenkija. Ir visada taip buvo nuo to laiko 
kai Lietuvos sostine buvo perkelta i Krokuva.
Is kitos puses as i tomasevskininkus ziuriu su supratimu. Juk ju 
seneliai buvo lietuviai ZIAURIOMIS priemonemis lenkinami. Esu bendraves 
su pensininku baltarusiu is Gomelio. Jis man pasisake, kad yra lietuvis. 
Motina jam pries mirti pasake ir prigrasino, kad niekam nesakytu, nes 
bijojo, kad uzmus. Nesunku isivaizduoti kokioje baimeje jie gyveno. 
Paaiskint paaiskinciau kaip ju tevai tapo tomasevskininkais, bet niekada 
nesisaipyciau is ju lenkiskumo ir nereikalauciau tapti lietuviais. 
Zmones nori gyventi, tureti seimas... Taigi, akcentuoju, as nesu 
tomasevskininkas.
Yra ir kita sio klausimo puse. Sita BOBA is Lenkijos tokio pacio 
mentaliteto kaip ir musu Grauziniene. Todel nesunkiai randa bendra 
kalba. Cia Varsuva mums atsiunte savo bradauska kaip mes kazkada i 
Baltarusija siunteme Bradauska. Apie ka su tokiais kalbetis? Juos net 
politikais pavadinti liezuvis neapsivercia. Isivaizduokit, kad Lietuva 
priima tomasevskininku reikalavimus. IS KARTO seka tokie reikalavimai 
Latvijoje ir Estijoje. Uztenka ten pakirsti valstybinguma ir visos trys 
Baltijos valstybeles krenta kaip salnos pakalsti lapeliai. Kosovas ir 
lavonai. Del ko? Kas jau kas, o lietuviai turetu tai gerai buti ismoke. 
Nes perkelus LDK sostine i Krokuva prasidejo ir iki siol tesiasi 
Lietuvos nykymas. Lietuva visa si laika aukojama del Lenkijos interesu. 
Siandien matome viena is epizodu kaip Lenkijos parlamentare kisa mus ant 
aukuro. Kaip 1863 metais. Gal ir teisingai daro, jeigu lietuviams per 
tiek laiko neissivyste savisaugos refleksas. Bet kokia tomasevskine 
uzuomazga reikia rauti vos tik ji pasirodo. Dabargi Lietuvoje suzeles 
toks tomasevskinis dilgelynas, o visokios grauzinienes ir toliau jame 
voliojasi. Kazkoks mazochizmas, durnizmas, nusizeminimas... Man tiesiog 
geda paciam, kad Grauziniene is viso bendrauja su tokia lenku 
parlamentare. Jokios savigarbos. Kazkoks igimtas lenko bato laizymas.