Na dar padiskutuokim, man irgi įdomu: kaip tu įsivaizduoji rasos taško nesusidarymą ant rąstinės sienos? Juk jei tarkim sienų ir vidaus oro temperatūra 0 laipsnių, viduj užkuri buržūjką - oras palaipsniui šyla, kartu po truputį pradeda šilt ir sienos. Kai sienos temperatūra pasiekia ~9 laipsnius, ant sienų iškrenta rasa. Tik mūro atveju rasos taškas gali būt ir kelias-keliolika valandų*, dėl inercijos. Rąsto atveju per kokį pusvalandį* siena pašils, ir rasa nebesusidarys. Tai gaunasi, kad mažiau iškris drėgmės ant pačios sienos. Kadangi rąstas gerai drėgmę sugeria ir gerai išgarina, tai vizualiai net ir nepasimatys, kad ten kažkiek drėgniau. *skaičiai sąlyginiai 2015.09.30 16:11, AurimasBar rašė: > nes keičiantis temperatūroms rasto paviršiaus temperatūra būna didesnė > nei rasos taško susidarymo. > > bet galbūt kalbam apietapatį, tieiog pati savoka - sienų kvėpavimas nera > man priimtina, vien dėlto, kad eiliniai žmonės tą išgirdę supranta visai > netaip kaip reikia, o dėlto kyla visokių nesamoningų diskusijų. > > "spakainas" parašė naujienų news:muglfs$lln$1@trimpas.omnitel.net... > > Reikia patikslint, kad 1% - nuo bendro patalpos oro drėgmės. Duotuoju > atveju kur kas aktualesnis pats sienų šlapumas, būtent dėl pelėsio > susidarymo. Kiek jos sušlaps, čia nuo daug ko priklauso, pradedant oro > drėgme ir rasos tašku, baigiant sienos medžiagos tipu ir apdaila. > > Grįžtant prie pavyzdžių - turim kaime mūrinį, žiemomis negyvenamą namą - > kampai pelėsiais nuėję, tapetai atšokę, dažai nusilupinėję. Rąstinio > supelijusio dar neteko matyt. > > 2015.09.30 13:35, AurimasBar rašė: >> bendrai per sienas pasišalina mažiau kaip 1proc. drėgmės, likusi dalis >> per vėdinimą. mūras aprasoja nes nespėja taip greit sušilti kaip oras >> aplinkt - dėl inertiškumo. >> >> "spakainas" parašė naujienų news:mufqb6$3j3$1@trimpas.omnitel.net... >> >> Kvėpuoja nelygu vėdinasi - nepainiokit. Be abejo, apie jokį vėdinimą per >> sienas kalba neina. Kalbu apie savaiminį drėgmės susireguliavimą - per >> rąstą ji pasišalina, kai mūras ir lieka šlapias. Analogiškai ir putų >> polistirolas vs akmens vata. Sandariam ir kiaurus metus šildomam namui >> skirtumo kaip ir negausiai, bet priminsiu (turbūt kokį 15 kartą) - >> kalbam apie periodiškai šildomą namą. >> >> 2015.09.29 17:44, AurimasB rašė: >>> bet apie kvepuojančias sienas sapaliojimai irgi nusibodo.. namas turi >>> būt sandarus, o kvėpuot per vėdinimo sistemą, sienos namo nekvėpuoja >>> neturi ir negali, priešingu atveju ten bus kiauras vasarnamis o ne >>> namas. >>> >>> sode, epizodiškai šildomas geriau karkasinis ar rastinis dėl medžiagų >>> inertiškumo, nuolatinaim gyvenimui mūrinio inertiškumas kaiptik bus +. >>> >>> "spakainas" wrote in message news:mue181$hvb$1@trimpas.omnitel.net... >>> >>> Kiek teko matyt skydinių namų? Ne veltui apie juos čia ir diskutuojama - >>> gaminant sienas gamykloje, smarkiai sumažinamas defektų kiekis. >>> Karkasinis namas jautresnis surinkimo kokybei nei mūrinis, ką jau čia >>> kažkas ir rašė, nėra prasmės kartotis. Tiek mūrinis tiek medinis turi >>> savų pliusų ir minusų, žmogus bando juos visus išsiaiškint ir labai >>> teisingai daro. O tu ateini, kaip visad, su savo vienintele teisinga >>> nuomone ir viešai pareiški, kad statantys karkasinius - yra durniai ;] >>> >>> 2015.09.29 15:43, CodeC rašė: >>>> kad medinis namas visais atvejais yra barskalas tarskalas. >>> >> >