Pradėjus temti nuėjau suvaryti naujai pirktus vištukus, nes patys niekaip nesugeba ar nedrįsta išokti per angą į vištidę. Kartą atsiminęs 24val.radau juos susispaudusius gulint prie pat angos. Gerai, kad lapė nepasirodė. Matyt tai Pipo nuopelnas. Paėmiau po vieną apsimiegojusius, šiltutėlius pūkų kamuoliukus ir švelniai cypsinčius sukišau pro langelį. Tenka gerokai pavargti, nes koks vištukas būtinai atsiranda už tvoros ir varomas lekia bile kur kaip akis nudegęs. Matyt jiems nesaldu buvo viščiukų fermoj, kad tokie įbauginti. Buvau labai susikaupęs, nes atvarius vistiek nenorėjo lipti, puldinėjo tai į vieną, tai į kitą pusę- iš proto gali išvaryti. Žinau, kad nervai nieko nepadės,todėl ramiai, iš lėto vėl ir vėl mėginau. Gal, po velnių, kada nors įpras patys pareiti namo kaip visos vištos, bliat?!!! Nežinau kodėl atsisukau atgal ir žvilgterėjau į kalvos viršūnę. Atspėkite ką pamačiau. Ten stovėjo briedis su briediene ir stebėjo mano ir viščiukų dvikovą. Dabar ir aš kurį laiką žiūrėjau į juos. Seniai nemačiau briedžių, todėl džiaugsmas užliejo mane, bet kartu ir mažytis nerimas. Dabar jų ruja, patinai nusiteikę labai karingai. Kas galėtų paneigti, kad jis nesugalvos nusileisti nuo kalvos išsiaiškinti kas yra kas. Prisiminiau, kad kartą teko man nešti muilą, kai briedis , mane pamatęs, ryžtingai pradėjo artėti. Dūmiau per laukus namo ir galvojau-ar jis neatšoliuoja paskui. Pasisekė. Taigi, skubiai parėjau namo, pažadinau žmoną. Išėjome į priebutį ir tarpduryje juos stebėjome. Briedžiai ir toliau dairėsi į sodybą. Po keletos minučių suglaudė galvas. Nežinau kodėl. Taip spoksojome vieni į kitus kokią penketą minučių, kol patinas pasisuko ir pradėjo eiti. Patelė, kaip ir priklauso padoriai žmonai, kukliai nusekė iš paskos kol abu užėjo už mano šventos giraitės. Šventa vadinasi todėl, kad joje šalia didelio seno ąžuolo sumūrytas panašus į aukurą židinys ir ten švenčiame su draugais ar giminėmis arba vienas. Dažniausiai kepu Varnos Šateniuose išgirtus šašlikus , užgeriant šiobeituo. Jei netikite, paklauskite RK. -- Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/satenai/?st_id=16748