iracionalioje vaizduotėje šaltas ir karštas daiktas gali reikštis vienodai, net vienodas pasekmes sukelti. Taip ir su genialumu ir beprotybe - koks nepatyręs arba užsispecializavęs išorinis stebėtojas kvailumą palaiko išmintingumu. Eksperimentų prikepta daugybė. Toks Sakalas (Sokal, A.D. (1996) "Transgressing the boundaries: toward a transformative hermeneutics of quantum gravity", Social Text, 46/47, Vol. 14, pp.217-252 ) sąmoningai pasišaipė iš semiotikų ar hermeneutikų, kai sudėliojo savo fizikos terminus ir prakišo gerai skambantį beprasmį tekstą į kruopščiai recenzuojamą žurnalą. Beprasmių tekstų pilna, o jie - nieko keisto - dažnam atrodo genialūs. Kaip ir tas eksperimentas su japonais belaisviais Kinijoje. Įkaitina iki raudonumo vinį ir deda prie belaisvio nugaros, bet prispaudžia ne tą įkaitintą, o kitą - šaltą. Sako, rezultatas tas pats. Įsivaizdavimas paverčiamas tikrove. Panašiai su kiniškomis istorijomis, nebent tavo pataikavimas/prašymas yra subtilus pasišaipymas, tik reikėtų atlikti inversiją amerikono A.Sakalo atvejui. O kai kas sako, kad tekstinės beprasmybės yra gražesnės už tekstines prasmybes (jei būtų grožio/estetikos konkursas). Ir iš viso - kas ta teksto prasmė? -- Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/satenai/?st_id=16748