Tema: ... nedorėliai ... pragmatizmas ... dauginimasis...
Autorius: jz
Data: 2009-05-10 21:08:36

Pavasario vakaras... Pasiėmiau dar turimo darbo, prisėdau ant ryškiai
geltonos, minkštos kėdės balkone. Vėsoka, pilnatis žvelgia kažkur
ten, kur aš pažvelgt negaliu... Švelnus vėjas glosto skruostus, kvepia
ievom, lakštingalos nepaliaujamai gieda savo treles. Malonus svaigulys ir
staiga užklydę prisiminimai apglėbia ir stipriai apkabina... Kuždamės
su prisiminimais apie Žmones iš mano gyvenimo... pasiklausyt mūsų
atskrenda žvaigždė. Taip norėčiau jos paklaust:"ką Jis dabar veikia?"
Nusijuokiu. Kaip jaunystėj. Seniai juokiaus. Gal pirma paverkt? Nemoku.
Kodėl nemoku verkt? Kodėl viduj, kartu su ta jaukia šiluma, apkabintai
prisiminimų, taip sunku? Skauda. Kaip norėčiau sulaukt laiško ar
skambučio, gal neskaudėtų taip? Sušalau. Išgersiu arbatos, mėtų,
susisupsiu į apklotą ir klausysiuos, klausysiuos.... lakštingalų,
svajodama užmigsiu kol saulė spinduliais sušildys sielą.

-- 
Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/satenai/?st_id=16748