Sėkmingai užbaigtų mokslo metų proga nusprendžiau save paskatinti premija. Kadangi apdovanojimas turi vykti iškilmingoje aplinkoje, teko nuvažiuoti į Akropolį. Premija ne kaži kokia, bet moteriška, kaip tie aukščiau paminėti plepalai. Sakau sau - gali nusipirkti kokią nori suknelę ar šiaip drapaną. Kadangi mokslo etapas baigtas, prasidės koks nors kitas etapas, nors dar visai neaiškus, bet naujam startui tikrai prireiks iš kojų verčiančios aprangos, ar ne? Taigi, pavargusi ir niūri, bet širdyje tikėdamasi, kad parduovėse sukrautų lengvų spalvotų šilkinių suknelių šviesa sušildys mano išsekintą širdį pradėjau nuo parduotuvės, kurioje daugiausia esu ko nusipirkusi - nuo "Zaros". Deja, žalia atrodė nepakankamai žalia, mėlyna per sunki, o gėlėta - ar gi tai galima gėlėta vadinti? Na ir ta nėščiųjų suknelių mada žudo. Toliau klajonių aprašymais Jūsų nevarginsiu, galų gale savo kitoje mylimoje parduotuvėje, kur perka 18-mečiai, pamačiau TAI. Jie buvo tobuli - šviesūs, pakankamai lengvi, neaptempti, dailiai apsmukę, nuostabiai suplėšyti džinsai. Taigi, naujo gyvenimo pradžiai turiu iš kojų verčiantį drabužį, tik mamai negaliu su juo rodytis. Apie anksčiau pirktus džinsus pasakė - nevertėjo ir pirkti, kaime panašūs brolio yra, su jais pernai tvorą dažė. -- Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/satenai/?st_id=16748