Tema: ... nedorėliai ... pragmatizmas ... dauginimasis...
Autorius: moteris ilgais plaukais
Data: 2009-05-09 12:27:39
už lango į dangaus pilkumą, po dar pilkesniu debesiu nuplasnojo varna,
vėjas lenkia beržų viršūnes, ant stiklo keli skurdūs lietaus
lašai... šiapus kvepia kava, tyliai urzgia kompiuteris, o iš mobilaus
paptelėjo kelios pilnavidurės žinutės... Jis išvažiuoja ten, kur
šilta, neilgam, tik porai savaičių, "nes atostogos juk", važiuoja
pažadėjęs "ir kalbų, ir dovanų, ir vaizdų atvešiu". tau, sesyte,
šilko skarą, diržą auksu lietą - šypsausi. "ir tave pamatysiu." kaip
tik taip, su aiškiu tašku sakinio gale, su tvirtu žinojimu... ir ką tas
dangaus pilkumas už lango, ką tas vėjas ir lietus prieš šitokį
kalbėjimą apie meilę? tik žvangantis varis ir tarškantys cimbolai...
--
Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/satenai/?st_id=16748