Variau dviračiu savo reikaliukais. Įsivažiavau. Ant tilto pastebėjau benamį. Sulėtinau greitį , nes prasilenkti vietos mažoka. Intuityviai susižiūrėjom ir lyg judesių kalba pasakė, kad praleidžiu. Kai prasilenkinėjom paskutiniu momentu tyčia užstojo man kelią. Pralėkiau pro jo šoną, vos neišlekiau į važiuojamąją dalį, dribau, mėlynių užsidirbau, apgadintas dviratis. Kiek su pirštu pasukinėjau prie smilkinio , daugiau jo adresu nieko nedariau. Dviratį apžiūrinėjau. Dar kartą pasižiūrėjau jo pusėn. Stovi , žiūri ir kad matytumet to žmogaus žvilgsnį - triumfas. Kaip žmogus didžiavosi savo pasipūtimu."butent prievole, isikalbeta ir imusta vaikystej" - liuks pastebėjimas + -- Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/satenai/?st_id=16748