Tai va, o aš per tuos persus ir mogolus/mongolus pamiršau visai, kad
norėjau papasakoti specialią istoriją Noei. Einu aš šiandien rytą
gatve, net medžiai balti, gražu, mašinų nedaug, kažkokia net keista
tyla atsirado. Matau iš tolo gatvėje raudoną tašką. Ryškiai raudoną.
Artėjant suprantu, kad tai sušalęs obuolys. Kietas, kaip akmuo, bet toks
gražuolis tame baltume, o dar ant važiuojamosios dalies. Paėmiau,
įsidėjau į rankinuką ir nešiojausi visą dieną. Buvo aišku, kad
atšilus iš jo nieko nebeliks, bet vis į jį pažvelgus, prisimindavau
Noės istoriją su sušalusiu obuoliuku. Dabar jis tupi ant virtuvės stalo
- susiraukšlėjęs, ištežęs, bet diena su tuo raudonu tašku rankinuke
liko su manim. 

-- 
Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/satenai/?st_id=17329