Ryte atsibudęs labai supykau ant sapno. Jau minėjau, kad negaliu į
kompiuterį iš muilinės perkelti stirnos nuotraukų, nes dingo usb
laidas. Kelias dienas ieškojau, bet nei kvapo- namas prikišts visokiausio
šlamsto,kuris jau daug metų pastoviai malasi,kuičiasi,keičia vietą,ir
dėl to, o gal ir ne, jo vis  daugėja, tai ką nors surasti  yra adatos
ieskojimas po šienapjūtės  kolūkio daržinėje .Beviltiškas darbas,
kaip amerikėnai sako.Sapne visur kuičiausi ir buvau jau beprarandąs
viltį, kai netikėtai savo rūbų spintos lentynoje tarp skalbinių radau
JĮ- usb laidą labai gražiai sulankstytą su išmoningai užkištu galu,
kad neišsivyniotų. Net lengviau ant dūšios pasidarė- Ačiū, Dievui,
daugiau nereikės vargti ieškant kur jį nusipirkti. Tai nemaža problema,
nes turi tikti mano aparatui, o pardavime gali nebūti- teks užsakyti ir
atveš iš Japonijos. O tai jau kainuos nemažus pinigėlius- paguodė mane
vienas draugas. Suradęs usb netrukus pakrausiu stirną į kompiuteri ir
pasiųsiu į Šatėnus, kad visi galėtų pasižiūrėti, o Noėja- iš
ryto su pasimėgavimu atsargiai siurbčiodama iš lėkštelės karštą
čajų dar turėtų kuo pasidžiaugti. Lėtai merkėsi akys, siela iš
sapnų pasaulio jau spraudėsi atgal, ir   lėtairįžau į realų
pasaulį, kartu suprasdamas, kad usb liko sapnų karalystėje. :((( Tuoj
apsiverksiu, kad kokios :(((

-- 
Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/satenai/?st_id=17329