A.Svarinskas turi teisę pareikšti savo nuomonę viešai, nes skirtingai
nei autorė savo nuomonę viešai reiškė tada, kai tauta tylėjo, ir už
tą nuomonę nukentėjo. O į autorę panašūs intelektualai diskutavo
savo virtuvėje prie vyno butelio. Negi N.Vasiliauskaitę pakviesti
pasidalinti savo įspūdžiais apie kovą už nepriklausomybę?

N.Vasiliauskaitė žaidžia sąvokomis, tačiau tas žaidimas tuščias,
nes už jo neglūdi jokia praktiška politikos alternatyva. Jos
kritikuojami A.Svarinskas ir V.Radžvilas nors jaučia problemą, nors
nesugeba jos reacionaliai suformuluoti.

 Tai, ką šiuolaikinėse Vakarų visuomenėse vadiname tolerancija
visuomenės dauguma praktikuoja kaip abejingumą ir pasyvumą. Tolerancija
taip pat pridengia nesugebėjimą ir nenorą laiku spręsti politines
problemas. Šia prasme Lietuvos visuomene dabar itin tolerantiška. Net ir
pareikšdami savo nepakantumą tam tikroms idėjoms Lietuvos gyventojai
nieko nedaro, kad jas pakeistų ar su jomis kovotų. Todėl autorė gali
nebijoti dėl inkvizicijos laužų.

5. Laisvė nuo religinių institucijų pavirto laisve visiškai
nesivadovauti jokia pasaulėžiūra. Laisvė nuo tradicinių šeimos,
giminės ar genties stuktūrų skaido visuomenę į izoliuotų individų
bandą, nesugebančia išgyventi be valstybės įsikišimo. Laisvė nuo
autoritarinės valstybės pavirto pilietiškumo stoka. Laisvė nuo
diskriminacijos pavirto teise tam tikroms grupėms gyventi visų mokesčių
mokėtojų sąskaita. Galima sakyti, kad demokratijos tobulinimas peraugo
į demokratijos irimo procesą.". OK.



-- 
Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/satenai/?st_id=17329