Tema: Šatėnų prieglobstis. Devynioliktoji savaitė
Autorius: xX
Data: 2010-08-10 00:27:04

miela Noe, vis tik kokia tu kvaila esi. Kartais pagalvoju, kad net už mane
kvailesnė, nors neturėtų taip būti, neturėtų tavo Dievas to leisti,
nebent jis išdykėlis yra. Kur nurodyta, kad susitikus būtina kalbėti
apie kažką, jei galima apie kaži ką kalbėti, ir kad turime kalbėtis
17 minučių ir 33 sekundes, jei norime kalbėtis dvi valandas ir 19
minučių? Arba visai nesikalbėti apie bet ką? Čia, skaitmenoje, tai
taip - nekalbėdamas neegzistuoji. Apskritai susitikimų visas šarmas yra
regėjime, ne tik kalbėjime. Išgirstum ir net pamatytum, kaip cinikas
varna ant kombainų pavaro, arba kaip cėcius blizgančiomis akimis tikrą
Pifo susidūrimo su lape istoriją pasakoja, arba kaip angeliškai
simaptiška r(asa iš Kėdainių) varną doroja, kad šis net žodžio
neberanda savo neišsemiamame arsenale ir užlūžta ar net palūžta (ir
sako - gal laikas miegoti?). Kartu pergyventi audrą, matyti, kaip virsta
parke ąžuolai, o ryte šviečia saulė, lyg nieko neįvyko. Eik tu sau,
Noe - eik tu sau! Ir iki ko gali nusiristi visai padorūs žmonės.
Devoliucija, anot Darvino - būna ir taip, bet geriau, kad taip nebūtų. 

-- 
Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=16915