na, mes elgiamės paprasčiau - tinginius tranus iššveičiame iš avilio,
tegul manosi, kaip išmano. O tamstos noras pamaitinti Afriką man priminė
vieno maliarijos uodo pazyztą anekdotą. Eina xX-o baltaodis giminaitis,
žiūri, guli po palme (po kita palme, ne ta amerikanska) negras, pilvą
išvertęs, ir bananą geltoniausią graužia. Ima xx-o baltaodis gentainis
negrui tinginiui priekaištauti: "Guli čia išvertęs bambą, o galėtum
dirbti triūsti kaip aš." Susigėsta negras, parausta, t. y. dar labiau
pajuosta, ir klausia: "O tai ką aš turėčiau daryti, baltaveidi ateivi?"
"Kas rytą nugabenk pririnkęs bananų į miestą ana už to kalno ir
parduok!" "O paskui!" "Taupyk pinigus, kol įpirksi karutį". "O paskui?"
"Vežk bananus į turgų karučiu ir taupyk vežimui ir arklio jėgoms!" "O
paskui?" "Nu tu negre ir be vaizduotės! Tobulėjimui ribų nėra! Kai
turėsi daug pinigų, galėsi visus apskrities negrus įdarbinti, jie
plantaciją plės, bananus laivais tiesiai xX-ui plukdys..." "O paskui?"
"Paskui, paskui, užsiciklinai tu, negre, visiškai... Paskui galėsi 
gulėti bambą išvertęs po savo palme!" Nutilo negras, nusiraškė dar
vieną bananą ir ėmė atsidrėnęs žiaumoti.

-- 
Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=16915