Tatankos eiliukas yra epigonizmas ir tiek, visai ne tai, ką turėjo vakar xXas galvoj. Nereikia piršti minties, tarsi homoseksualūs asmenys nebūtų pajėgūs sukurti talentingų dalykų. xXai, jei homofobija reiškia „tokio paties, panašaus“, baimę, tai tas terminas juo labiau įžeidžiantis. Nes aš (turiu vilties, kad ir tu) nesu tokia pat kaip gėjai ar lesbietės, aš esu normali. Ir tai nėra baimė, galiu tau aprašyti vakarykštį pavyzdį - iš praktikos, jei nori. Stebėjau vakar laidą „Aistrų pakrantė“ - ne dėl to, kuo patys rengėjai manė sužavėsiantys žiūrovus, o visai dėl kitų tikslų. Vienas iš dalyvaujančiųjų buvo aiškiausias homikas - kažkoks, kaip sakoma, moteriavyris, nesmagu į jį buvo žiūrėti, gaila, xXai. Jokios baimės jam kaip žmogui nejaučiau, tuo labiau neišėjo laikyti, kad jis toks pat kaip visi - ir manieros, ir kalba, ir išvaizda skyrėsi nuo normalaus žmogaus. Sumoteriškėjęs kažkoks, bloznutis, pasigailėtinas. Smoriginas dar paklausė jo (matyt, apeliuodamas į žiūrovų sąžinę) - gal jis esąs asmeniniame gyvenime nelaimingas? Tas moteriavyris užgarantavo, kad labai laimingas. Tiesa, Smoriginas dar pajuokavo, ko jis vis žiūrįs ir nenuleidžiąs akių nuo A.B. klyno. Tai tokia laimė. Ir jei tu gini jo tą „laimę“, jo tą nežmogišką orientaciją ar kaip tai pavadinti, tu esi jo PRIEŠAS, xXai, nei daugiau, nei mažiau. Tai tu jo iš tiesų nekenti, o ne aš. Tas terminas „homofobija“ netikslus abiem atvejais. Tai nėra nei „tokio pat“, nei žmogaus baimė, tai yra ligos, iškrypimo, paleistuvystės baimė, įsikalk sau į galvą, xXai, ir daugiau nebeprimesk kitiems savo kvailų diskusijų. Reikės pasidairyti tai „homofobijai“ kito termino. -- Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=16915