Aš fiziskai labai pavargęs,todėl labai tingiu rišliai,nuosekliai aiškint ir vest žmogelį aišv už rankos.O šis dar muistosi ,spardosi ir kandziojasi.:)Kazikodėl norėtau duoti tokį pavyzdį,kad žmogui aiškiau pasdarytų pvz. "šviesos greičio pastovumas".Nu jis kažkur girdėjo,kad šviesos greitis yra pastovus.Kodėl?Galime tarti,kad matematika ir atspindi,ir kuria tikrovę."Kietas kūnas" yra tik sąvoka,nes kietas kūnas yra ir akmuo,ir kosminė erdvė:)Grįžtam prie šviesos greičio pastovumo.Jei šviesa būtų kokis tai "akmenukas",tai sunkesnis akmenukas arba daugiau energijos gavęs akmenukas,judėtų skirtingais greičiais.Daugybe experimentų nustatyta,kad sviesos greitis yra pastovus.Jei šviesa būtų akmenukas,kuris pas mus atlekia iš tolimiausios zvaigzdes,tai tikriausiai teip negalėtų įvykti,nes kazkur jis užkliūtų-už kito "kieto kūno",kurių pilna besibastančių visatoje.Šviesą(ar kita elektromagnetini virpesį) gal geriau įsivaizduoti kaip tam tikrą procesą.Štai paimkime modelį iš daugybės guminių kamuolių,kurie surikiuoti vienas prie kito,kad liestūsi .Kai viena kamuoli pastumiame-jis nenulekia 300 000km/s greicių į kitą vieta už 300 000km,tačiau tas JUDESYS perduodamas guminių kamuolių 300 000km/s greičiu.Kažkas už 300 000km stumtelėjo kamuolį,o mes už 300 000km po sekundės tai pajutome.Pagavote subtilybę?Nepagavote.Kadangi šviesa juda "kietu kūnu",kurį mes jaučiame kaip "tuščią " erdvę -- Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=16915