Žinai, Lashara, aš supratau xXą taip, kaip jis norėjo pasakyti. Tik paskutinė frazė su pradžia nelabai siejasi logiškai (nepagaunu minties, kodėl nemyli gyvenimo, jei per internetą bandai „atsigriebti ir save parodyti“). O teiginyje, kad jei nesiverži aistringai pasakoti, tai nemyli, logikos yra. Gal čia labiau tiktų „esi abejingas tam, ką darai“. Bet tiek to. Žinai, ką tu gerai pastebėjai? Tai jo atlaidų tėvišką žvilgsnį ir toliau, kas ten yra. Mes kartą atlikome tokį psichologinį testą, kuris nustatė santykį su aplinkiniais. Santykiai buvo tėvo-vaiko, lygių partnerių ir vaiko apskritai pozicija pasaulio atžvilgiu, tiksliai neprisimenu. Beje, pastaroji - vaiko požiūris į pasaulį buvo teigiamiausia (ir aš visiškai sutinku, prisimink Kristaus žodžius „Jei nepasidarysite kaip vaikai, nepateksite į dangaus karalystę“); o tėvo santykį psichologai vertina kaip labiausiai netikusį. Nors aš manau, kad yra situacijų, kur tinka ir yra reikalingos visos pozicijos. Pvz., dar mūsasis toto irgi vaduojasi tėvo santykiu, bet griežto, reiklaus, mylinčio (manyčiau) tėvo. -- Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=16915