Tau tikriausiai ta pati liga kaip ir man. Žiemos pabaigoje visiškai
nebuvo nei energijos, nei jėgų, nei noro. Maniau, kad avitaminozė ar gal
net vėžys. Vos ne vos pajudindavau vieną pirštą. Ir tai po ilgo
pasiruošimo. Negalėjau atsispirti pagundai e-Šatėnuose parašyti kokį
nesąmoningą komentarą. Praeitą savaitę sąžinė mane pagraužė
galutinai-neatsilaikiau. Pasiėmiau benzo pjūklą , nes mirtinai reikėjo
sodyboje išpiauti nudžiuvusius medukus. Truputį papjovus,paskausdavo
nugara, rankos, išmušdavo prakaitas, uždusdavau. Prie kompo per valandą
atsigaudavau ir vėl galėdavau 10 minučių padirbėti. Sekančią dieną
maniau, kad atėjo paskutinioji- vos išlipau iš lovos, baisiausiai viską
skaudėjo. Iš paskutiniųjų prisiverčiau dar padirbėti šiek tiek.
Keista, bet kitą diena jaučiausi geriau, net mintis sukirbėjo- gyvensiu
dar, gal. Dabar visą savaitę pjaunu medžius, plonus ir storus,žemus ir
aukštus, raikau kaladėmis. Jaučiuosi stiprus ir sveikas, nieko neskauda.
Nuotaika puikiausia. Įtempiu raumenis ir jaučiu, kad jie jau nėra
ištižę, ir lyg padidėję. Jaučiu, kad turiu standų kūną, o ne pelų
maišą.

-- 
Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/satenai/?st_id=16692