Priguliau truputį ir užsnūdau. Ir vėl sapnas. Gi, žiūriu- mūsų
Ežeras apsivilkęs kunigo arnotą Petro ir Povilo bažnyčioje laiko
mišias. Pilna bažnyčia, net lauke nusidriekusi kilometrinė eilė.
Girdžiu, bobulytė viena kitai- "Tai mūsų naujasis kunigėlis, ale koks
gražus, net iš kitų bažnyčių sulėkė visos pasigėrėti". -"Čia
mano geriausias draugas"- pasigirdo gretimais Noėjos balsas. Atsisukau-
akurat ji. Pamačiusi mane, linktelėjo. Rankoje- gražus brangakmenių
rožinis.-"Gal pats Popiežius padovanojo"- pagalvojau-"O, gal tai Varnos
velykinė dovana?" Baigiantis mišioms Ežeras pradėjo dalinti komuniją.
"-Ir kas galėjo pagalvoti, kad taip nutiks? Jei savo akimis nebūčiau
pamatęs- nepatikėčiau. Nežinomi Viešpaties keliai.Tebus jis
pagarbintas"-"Per amžių amžius"- atitarė Noė. 

-- 
Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/satenai/?st_id=16692