ivse, neperlenkinėk lazdos ir neišsijunginėk epindokserio - turiu galvoj tavo 156676-tą kornai. tikrosios vertybės yra pačiame žmoguje, kur jis, ten ir jos, ir teisingai kažkada baisiai seniai (beje, Šatėnuose) pasakė mūsų aptartoji Juknaitė, kad orumo iš žmogaus niekas negali atimti, nebent jis pats jo atsisako. buvo žmonių, kurie ir per sovietmetį išlaikė tas tikrąsias vertybes, dažniausiai tyliai, nerėkdami gatvėse nei internetuose, tiesiog gyveno pagal jas ir tiek. tavo, ivse, asmeninė praeitų metų nesėkmė nedaug ką bendro turi su tikrųjų vertybių nebuvimu Lietuvoje. ieškojai žmogaus. neradai. bet juk xXas nėra vienintelis žmogus Lietuvoje. tu nepabandei dar kartą, tik atvažiavai čia, užmetei akį, nepatiko, ką pamatei, ir apsisukai atgal, neįdėjusi didesnių pastangų įsitvirtinti, norėdama išlaikyti JAV pilietybę (o kam ji tau, jei tvirtai apsisprendei grįžti į Lietuvą? - greičiausiai to apsisprendimo ir nebuvo) ir t.t. tavo valia. bet pritariu exei: nevaryk dabar ant likusiųjų Lietuvoje, įsijunk epindokserį ir pamatysi, kad tokie tavo komentarai įžeidžia, taip pat ir tavo draugus, kurie nebado tau akių tavo pačios klaidomis tik dėl to, kad nenori tavęs skaudinti. aš neišvažiavau iš Lietuvos: pasvarsčiau, kad sūnus truputį per didelis - mokykloje jam tektų visus dalykus mokytis visiškai nauja svetima kalba, ne anglų ir ne vokiečių, kurių jis šiek tiek mokėjo. bet kitą pavasarį sūnus baigia gimnaziją, bus pakankamai savarankiškas likti vienas (tiksliau, su močiute) ar išvažiuoti į užsienį (jei norės), o ta be galo viliojanti savirealizacijos galimybė vienoje užsienio vietoje man išlieka. gal ir važiuosiu, vyras tada irgi - jis labai už. gal laikinai, o gal visam laikui, nežinau. bet jei išvažiuosiu, nuo to kaip žmogus tikrai netapsiu nei geresnė, nei blogesnė. ir savo vertybes (manau, kad jos pakankamai tikros) vešiuosi su savimi, niekas iš manęs jų neatims, nes tikrasis žmogaus gyvenimas vyksta jo viduje, ir todėl nuo savęs niekur nepabėgsi :) -- Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/satenai/?st_id=16692