sutinku, kad sureagavau į GB stereotipiškai. nenorėjau tavęs skaudinti. nebuvau tame susitikime, bet matau, kad jausmai vis dar nenurimsta. neiškalbėta, savyje užrakinta, ašaros sulaikytos. kiek jau metų praėjo? o skausmas dar gyvas, vis iškyla. ir taip norisi būti suprastai, priimtai. vis grįžti į egzekucijos vietą lyg bandytum atrasti klaidą ir ją ištaisyti. čia jau ne apie tave. apie save. -- Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/satenai/?st_id=16692