Nėra kam nei galabyti, nei pešti. Žiemą senis gaidys sava mirtimi nudvėsė, o pavasarėjant jaunylis susirgo ir iš paskos seniui į dausas nukeliavo. Jau kelias savaites tarp naujų vištukių ir pusgaidukas sukiojasi. Šunys gan greitai priprato prie vištų, bet sargai iš maniškių prasti. Tai vieną, tai kitą vištą kažkas nusineša. Tiesa, jos pas mus laisvos vaikšto, tai matyt pačios ir susiranda, kas jas suvalgytų. -- Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/satenai/?st_id=16692