Chi chi chi. O aš padėjau kerturiems gerai įmitusiems apvogtiems
verslininkams sugrižti į Turkiją. Na, negalėjau nepadėti kelkraštyje
besiklaupiančiam, ir įkyriai užstatu storą geltono metalo žiedą
besiūlančiam vyriokui, savo greitakalbe neleidžiančiam atsikvošėti,
prašančio benzinui iki konsulato... Keista, bet jų mašina vėliau buvo
perdislokuota (be benzino!) keliolka kilometrų tolėliau prie kitos
sąnkįryžos. Grįždamas mačiau, kad verslas klesti... :DD
Trys pliusai. Jaučiu, jau galima kurti gailestingųjų širdžių klubą.
Mie, dalinsimės pirmininkavimą - aš irgi dešimčia litų pasunkinau jų
sielas. 
Keista, tik, kad manoji nė kiek nepalengvėjo. Bet, kitą vertus, argi
svorį pamatuosi litais... :)


-- 
Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/satenai/?st_id=16692