jūs nepatikėsit, tačiau surinkti 310 yra didžiulis kaifas. lyg ką tik atvykęs iš kasablankos į agadirą, belstumeisi į geriausią grandhotelio kambarį. ir atsidarius durims, pasirodytumėt jūs visi, mažojo muko kurpėmis, ausimis bei šypsenomis. taip retai čia beužeidamas jaučiuosi visiškas konvertitas, gal net raelininkas, belaukiantis kol atskris kas nors žalias. štai pakeičiau ką tik klausytą mccartney "venus and mars" vinilą į zappos "overnite sensation" ir vėl rašau. dėl visko antonionis kaltas, žinokit. jis atėjo pas mane sapne ir pasakė: tu rašysi kinui. nepraėjo nei tūkstantis metų, kai jo siųsta pas mane realiu laiku ir realioj vietoj atėjo tokio nerealumo režisierė, kad sapnas su antonioniu pradėjo pildytis šviesos greičiu. 240-čia kadrų per sekundę. ir šatėnai su savo jepkėm tapo apleisti ir nelankomi (čia iš mano varpinės, jūsiškės jiems tebeskambina donne'ą irgi hemingway'ų). o aš čia kankinuosi, rašydamas taip, kaip niekad niekam. ir viskas veltui, nes kine writing is rewriting. t.y., visos gražiausios fantazijos išnyksta, yra perrašomos. bet taip tik atrodo. štai aš mintyse surenku 310 ir viskas išlieka šimtmečiams. net ir tai, kad jūsų visų pasiilgau. štai pasakau tai visiems (mie, papasakok kokį receptą, tikrai nebeužknisi) ir vėl išeinu į atvirą erdvę. čia, kino mene, aš nieko nemoku, tai man iššūkis, o jie neleidžia pasenti. mokausi. kitą savaitę vėl į varšuvą. tai daug geriau, negu į vmi. (beje, varna, labai ruošėmės į tavo knygos pristatymą, buvau vilniuj, bet tą valandą pagrindinis mūsų filmo herojus panorėjo atviros diskusijos. tai po to liepiau vežti pas kinietį žvėryne, įsivaizduodamas, kad tai tavo vieta. buvome bambuke. ta? tavo knygą kažkur aprašiau, gal net NYT. ). žodžiu, nebeturiu žodžių, jie persigrupavo ir net persikirčiavo, visi užsidėjo tildes. gero jums viso ko, o su šv.velykom sveikinu ne tik noę. -- Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/satenai/?st_id=16692