kaip pradėjom?  internete pradėjau susirašinėti su cėcium, kuris
ilgainiui prisipažino, kad augina vištas.  pasiteiravau, kaip įrengti
vištidę.  kadangi vien iš žodinio apibūdinimo nesupratau, nusiunčiau
į molėtus sūnelį originalo pačiupinėjimui. kai vištidė buvo
pastatyta (vienos vasaros nuotykis), nuvažiavom pas cėcių, ir jis mums
dovanojo 4 vištas ir gaidelį.  pradžioje tupėdavau prie būrelio lyg
penktoji višta.  Ir lesindavome jas po 10 kartų per dieną. Šiuo metu
iš tų pirmųjų palikusios tik dvi senės.  Norėčiau auginti
lietuviškas vištas (kai produkcijos kiekis nėra labai aktualus, tai
būtų galima pasidžiaugti paveldo išsaugojimu), skambinau net į ŽŪ
ministeriją, davė ten porą adresų, bet vienas iš jų jau nebeaugina, o
kitam nepavyko prisiskambinti. Vis dar puoselėjų viltį atrasti
lietuviškų. 

-- 
Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/satenai/?st_id=16692