Paskutinis piknikas ir pagirios buvo fainos. Nuskriaustųjų, berods, kaip ir nebebuvo, jei tas mano epindokseris nebuvo sugedęs. Bent man paliko tikrai malonų prisiminimą. Sekantį kartą važiuosiu drąsiai, nevirpindamas kinkų, nes natūroje visi buvo šilti, draugiški, malonūs,linksmi, ne taip kaip kartkartėmis žydrynėje. Paaiškėjo, kad visi turi rankas, kojas, yra normalūs mieli žmonės, todėl vėliau, žydrynėje, juos tokius matai, užsislėpusius už baisių, komiškų, tragiškų, vampyriškų ir kt. kaukių. -- Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/satenai/?st_id=16692