jau norejau skambinti vietinems damoms is irs ir klausti, ar gavo mano ceki, gal poctaljonas sukramte smulkiai ir prarijo, nes banko psulapis nerodo, kad butu isclearintas. priesingai nuo lietuviskuju, vietines irs damos nera pervarge nuo bendravimo, o gal tiesiog neitarsi - taip mandagiai maloniai snekasi. o gal viskas dar paprasciau - as joms moku, ir jos tai supranta. musu damos yra prisaikdintos jokiu budu nepabaigt pokalbio pirmos, nesulaukus atsakymo: taip, viskas aisku. net po tokio pasakymo, jos dar pasiteirauja, ar negaletu kuom nors dar padeti siandien. jei ne, tai ne, ka padarysi, tarsi atsidusta apgailestaudamos. nes juk labai noretu padeti. nes moka ir zino kaip. ir gali. ir nori. ir viska ten. telefonu ar rastu, pescias ar vaziuotas customer is always right. jau nekalbant apie paprasciausius zmogiskus santykius. hezau, ir kaip as galejau pagalvoti, kad pastininkas, kuris besipasivaiksciojancia mane aplenkia priesinga eismui puse (kad jausciausi saugi - tikrai neuzvaziuos) ir pamojuoja ranka, galetu isimti is pasto dezutes irs damoms skirta laiska ir ji atplesti? tiesa, laiskus cia dedam i ta pacia pasto dezute, i kuria ir gauname. tik pakeliame veliavyte, kad jis zinotu - viduje yra outgoing laiskai. tai ka norejau pasakyt? ogi, kad labai apsidziaugiau si ryta, kad valstybe pagaliau gavo mano mokescius. tai neskambinsiu damoms is irs. o gaila. -- Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/satenai/?st_id=16692