Tai aš taip ir žiūrėjau - iš viršaus į apačią. Turėjau galvoj
išganingą Dievo meilę.  O šiaip visoks perlenkimas visada  yda,
keliagubas jis bebūtų. Dėl "klasių kovos" - hm. Prisimeni, Paulius
rašė - "iškovojau gerą kovą, baigiau bėgimą"? Ir apie tą "dyglį
šone"? Ir kitur apie kovą (dvasinę) - Mt 10,34-36, Lk 12, 49-53, 2
Kor7,5, Gal 6,17 ir kitur žr. Šventrašty. O kankinystė, kentėjimai,
karai - argi nepriklauso kovos kategorijai? Galų gale pati Bažnyčia
skirstoma į kovojančiąją (dabar, tiksliai nebeatmenu, sakoma turbūt
keliaujančiąją) ir triumfuojančiąją, t.y. dangiškąją (yra dar
daugybė Bažnyčios apibūdinimų, žr kad ir katekizme). Šiaip labai
dėkui, kad priminei apie ramų pasitikėjimą Dievu, aš kaip tik tuo metu
apie tai galvojau. Žinok, labai gerai, kai kas nors šitaip pastiprina,
ups. Tiesą sakant, visa mūsų kova yra netrukdyti Dievui mums  padėti.

-- 
Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=19459