vakar Simonavičiaus tautinių rūbų firma atvežė man parodyti lietuvninkų kostiumus. Išsirinkaus santūrių spalvų su plisuotu sijonu (kedeliu). Toks sijonas rodo, kad tai jau 19 a antroji pusė. Ant jo ryšėdavo ne vieną prijuostę. Gal todėl ir liemenė (kiklikas) jau tamsiai mėlyno aksomo. Norėjau, kad būtų suvarstoma liemenė, nes ji juk tuomet atstojo liemenėlę, kuri vėliau nužygiavo po marškiniais. Koks nesusipratimas ta moteriška liemenėlė, žmogui nepapasakosi:) Padaryti tokį nepatogų užsegimą ant nugaros, gali sugalvoti tik netašytas stuobrys. Bet visi kažkodėl su tuom sutinka ir niekas nieko nenori keisti. Kaip ir kelnaites. Nejau nei vienam iš meilužių nekilo mintis, kad liemenėlės dailus užsegimas priekyje, o kelnaičių šonuose, kur kas patogiau?:) Manau, kad jei kas nors užpatentuotų tokį paprastą "išradimą" to laukia didžiuliai pinigai:) : Lininių marškinių rankovių rankinis siuvinėjimas kainuos 300 lt, bet noriu, kad būtų kuo autentiškiau. Dalmonai tokie gražūs, kad net sunku išsirinkti. Mamos juos dovanodavo dukroms pirmos komunijos proga. Pasirinkau su "gyvybės/gyvenimo medžio" simbolika. Vokiečiai drausdavo lietuvninkams nešioti tokius pačius kaip vokiečiai drabužius ir tai išėjo tik į gera, nes lietuvės išmoko puoštis egzotiškai, o vokiečių liuteronės liko su juodais negyvais rūbais. Mano tamsesnių spalvų kostiumas jau rodo liuteronų pietizmo įtaką... Plaukus supindavo moterys net iš aštuoniuolikos pluoštų ir apjuosdavo galvą gražiu vainiku, o į tą vainiką dar pripindavo visokių gražių kaspinėlių. Ir ši šukuosena laikydavosi kone kelias savaites. Žadėjo pasiūti iki Velykų. Paprašiau kad papildomai pasiūtų ir aksominį apsiaustą, nes negražu kai moterys su tautiniais rūbais darganotą dieną bando įsisprausti į šiuolaikinę striukę ar paltą... Kostiumo kaina apie 1300, jei kam įdomu. -- Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=19459