viena žurnalistė Užkalnio laidoj gyrėsi, kad yra dėkinga vėžiui, nes
jis ją išlaisvino. Nuo ko? Nuo prievartos, nuo įsipareigojimų, nuo
amžino skubėjimo su stresais. Ji pajuto, kad pagaliau gali džiaugtis
kiekviena gyvenimo akimirka, kad gali leisti sau sušveist kad ir pusę
torto pasimėgaudama, grožėtis senute, besibraunančia į troleibusą be
jokio teismo... ir pagaliau ji netikėtai pasveiko. Įdomios tokios
žmonių istorijos, o ir pamokančios. 
Gražiai papasakojai. Kelionė žemyn, paragavus vaisiaus nuo uždrausto
gėrio ir blogio pažinimo medžio. Skaudi patirtis. Po to per Jėzų
Kristų ir  Gerąją Naujieną tampa prieinamas Rojaus Gyvenimo  medis ir
procesas pajuda atgal į Rojų, į Dangaus Karalystę, Nayjąją Jeruzalę.
 

-- 
Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=19459