Mes su Murzium suprantame viens kitą iš pusės miauktėlėjimo, nors jis
būna labai įvairus- dažniausiai prašantis, tačiau retkarčiais
pasitaiko ir kitokių prasmių. Pavyzdžiui- garsus, gasdinantis piktas 
MIAUUU!!!, kai pasitaiko atsistoti ant uodegos. Pats kaltas- reikia visai
neturėti nei gramo proto, kad patyliukais atpėdinti ir atsitūpti  už
nugaros, prie kojų. Bet dar baisesnis, Mie neleis sumeluoti, katinų
duetas. Nervai kartais neatlaiko, metu visus darbus, ir iškišęs nosį
pro duris surinku-"Škac , bjaurybės.- Kaime, pas tetą, iš vaikystės
laikų atsimenu-Škac myžt, rupūžės!- Na, bet mes inteligentai, su
aukštaisiais :)  Akimirkai pasidaro tylu, bet vos spėju užverti duris,
kai pasigirsta sekantis posmas. Su visais išraitymais, su įmanomais-
neįmanomais  diezais ir bemoliais. Manau, kad net Urmanai nepavyktų to
atkartoti. O, gal ir pavyksta  kai tenka su užsispyrusiu vyru aiškintis?
Antrą kartą nueinu iki veiksmo scenos, ir gėdingai pabrukęs uodegą,
priglusdamas prie žemės, kaimynas deda į kojas. Murzius , kaip koks
liūtas karalius stebi bėglį. Kaip minėjau, Murzius dažniausiai prašo.
kartais mandagiai trumpai  miaukeli, kartai gailiai tesiamai, o kartais
siaubingai įkyriai.Nervai jo -geležiniai. Kad man tokius. Žinau, kada
tik pasisveikina, kada nori išeiti laukan, ar pro langą prašosi
įleidžiamas vidun, kada praneša , kad pasibaigė bliūdely Pipo
maistas,kada nori višienos, ar kviečia eiti prie tvenkinio žvejoti
karosiukų.Suprantu kai nori užšokti ir pamurkti ant kelių ar prašo
sutikimo ateiti  pas mane į lovą. Gavęs leidimą,užšoka lengvai kaip
pūkelis, prieina , pasitrina nosimi į nosį ir, atsigulęs ant
krūtinės, pradeda murkti. Žiūri man tiesiai į akis ir murkia, o
snukelis toks patenkintas, toks laimingas. Kai nuo katino svorio pradeda
braškėti mano šonkauliai, verčiuosi ant šono, Murzius patogiai
įsitaiso šalia ir abu užmiegame. Penktą valandą ryto nuėjęs paėda
ir atėjęs prašosi išleidžiamas laukan. Tik su marškiais, kaip
mėgojau, atidarau visas duris, o jis atsitupia ant slenksčio ir spokso į
tamsą. Arsargiai, švelniai paspiriu jį ir užveriu visas duris nes
ankstyvas pavasaris, nera šilta. Krentu į lovą ir tuoj vėl užmiegu.
Prieš nusmingant sukirba paskutinė mintis- įdomu, kelintą kartą
šiąnakt guluosi?

-- 
Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=19530