Parašyta, kad Raudonkepuraitė paklausė Bobutės kodėl jos tokios didelės akys. Manau, kad ji negalėjo to klausti, nes kaip žinoma, vilko akys nėra didelės, gal jos pačios akys buvo padidėjusios, nes visiems žinoma tiesa, kad baimės akys didelės. Ji jautėsi kalta, kalta ir dar karta kalta, nes visą dieną pražaidė, kai bobutė alkana gulėjo lovoje ir jos laukė. Kita vertus, Raudonkepuraitė galėjo turėti problemų su akimis, gal buvo iškilęs miežys, kas tais nehigieniškais laikais buvo įprasta, tad vilko apvaliais stiklais madingus akinius galėjo palaikyti akimis. Tiksliai nežinau ką apie tai rašė Plutonas su Mirksium ir Angelšu,nes tuo metu nebuvau suspėjęs gimti, nors gimiau pačiu laiku, nei per anksti, nei per vėlai, kaip dainoje išguldyta. Tai nieko nekeičia, nes yra dokumentaliai užfiksuota, kad jie rašė,ir dar kaip, įrodytas faktas kaip blynas. Beje, pats Mirksius kasdien valgė Angelšo paruoštas daržoves, turinčias gausiai vitamo A, tad neturėjo skųstis regėjimu.Jo autobiografas savo prisiminimuose apiebendrus bohemiškus vakarėlius nieko panašaus apie Mirksiaus trumparegystę neužsiminė. Vis dėlto grįžkime prie minėtos Raudonkepuraitės. Aplamai, gerai ištyrinėjus matome, kad ji buvo nepakankamai protinga, nes protas auga sulig metais, o ji neturėjo nei pakankamai metų, nei proto. Haiddžegeris savo raštų antro tomo p.3.1683 rašė, kad puikiausias įrodymas yra Raudonkepuraitės visiškas infantilumas, nesuvokimas Bobutei nuolatinės grėsmės,kylančios gyvenant gudžiame miške tarp netašytų stobrių- neraliuotų vilkų. Bet ir Raudonkepuraitės motina buvo ne ką protingesnė, nes nepasiėmė Bobutės-savo tikros motinos pas save gyventi ir ja , ligota, rūpintis. Naudojantis Kūnandoilitlio dedukciniu metodu , išguldyto 2.6/953p.drąsiai galima daryti išvadą, apie genetinį paveldimumą, nes nei viena iš šios trejybės neparodė brandžiai visuomenei privalomo sąmoningumo. Reziumė- knyga skaitančiuosius veda tiesiu keliu į Pragarą, nes iškreiptu būdu pateikia faktinę medžiagą,teigiamai charakterizuoja neigiamus, nepasižyminčius pasiaukojančiu meilės jausmu, herojus tuom klaidindami mūsų jaunąją kartą. -- Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=19530