Stebiu balandžių gyvenimą ir matau žmonių. Stipriausi balandžių
patinai, muštynėse nugalėję silpnesniuosius, užima geriausius lizdus.
Ir ne vieną, kur jam užtektų, bet du, tris ar net keturis.Kitam nieko
nelieka, gali tik ant grindų tamsiame kamputyje įsirengti lizdą. Vienas
balandis net užgrobė didesniąją pusę balandinės grindų ir veja iš
tos teritorijos mano vokišką mulemancų veislės sportinį balandį,
kuriam liko tik mažytis kraštelis. Ir nieko negali jam padėti. Stipresni
laimi.Toks objektyvus dėsnis,vienintelis  įstatymas. Tas pat vyksta ir
tarp žmonių. Stipresnieji sugeba tapti valdžiažmogiais, sukaupti
turtus, apginti ginti savo, savo bendrų interesus, privilegijas. Ir tas
nepasotinamas žmogaus    noras turėti vis daugiau ir daugiau, jam vis
maža ir maža turtų, garbės. Panaudojama viskas-diplomatija, armija,
religija, filosofija, net menas, kurie iš esmės turėtų būti gėris,
bet tampa įdeologiniais ginklais. Vieni su kryžium, kiti Alacho vardu,
dar kiti -su Karlo Markso vėliava darė baisus nusikaltimus, nors tikslas
buvo vienintelis- kuo daugiau prisigrobti, prisiplėšti. Dalis grobio
nubyra ir saviesiems mažutėliams, kad mažiau burbuliuotų, nekeltų
streikų , revoliucijų. Kartu juos budriai stebi visąmatančios ir
visągirdinčios jėgos struktūrų akys, ausys. Jei reikia- panaudoja
prievartą.Ir nėra jokios Dievo duotos laisvos valios. Yra aptvaras,
gardas, koridoriai, kuriuose tu gali "laisvai" judėti, bet už valdžios
nustatytų ribų -net nemėgink. Karingiausio valstybės tampa turtingomis
imperijomis, bet po kurio laiko atsiranda kitos, kurios nukariauja,
apiplėšia, pavergia. Ir taip per amžių amžius. Amen.

-- 
Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=19530