Iš tiesų norėčiau su džiaugsmu pasveikinti visus su šv. Velykom, bet
kad pati esu nusėdusi, tai neina veidmainiauti ir apsimetus, kad
džiaugiuos, visaip šūkaloti. Ir tuo labiau nesmagu skaityti, kai kas
nors daro visokias užuominas apie Jėzaus kalimą prie kryžiaus,
nesuprasdamas, kad tokiomis užuominomis pats užerzina ir atstumia. Na,
nepaisant visokių mūsų nuotaikų, tas Prisikėlimas vis dėlto
objektyviai egzistuoja, nors nebūtinai šiandien visiems. Nežinau, man
pagal grafiką neišeina. Man prisikėlimas tada, kai Dievas širdy
prisikelia, o ne iš išorės, ir juo labiau ne dėl vaišių stalo su
kiaušiniais. Linkiu ir visiems to paties, kad ir kada tai beatsitiktų.

-- 
Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=19530