ir as taves atsiprasau. is pat ryto sunervino zmogus, nesilaikantis zodzio.
paskui cia viska vertikaliai permeciau, pasirode klampu ir liguista. ir
galiausia tavo dejones. tarsi aidas vakarykscio pokalbio su drauge apie
karoliniskiu daugiabuti, kuriame ji lanko savo sena teta. apie tai, kad ir
siaip jau klaikus sovietmecio daugiabuciai (su siuksliu vamzdziais - kieno
tai isradimas? - ir tvyranciu siuksliu kvapu laiptinej) virto savotiskais
senu zmoniu kalejimais. jaunimo ten nebera, senukai gelbsti vienas kitam,
kiek pajegia. zmones, kurie turejo but uzsidirbe senatvei, bet neuzsidirbo.


-- 
Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=19530