vakar vakare bandziau papasakot apie paveikslus, kurie kabejo pries akis,
man sedint tam sumautam susirinkime. man atsake, kad neimanoma papasakot
paveikslo (manau, kad norejo miego). bet as ir nesistengiau, tik norejau
perteikti nuotaika, jausma. didelio formato, tapyti imituojant nuotrauka -
pilkai. akivaizdu, kad is tiesu ir yra tapyti is senu nuotrauku. vienas -
dvi mergaites, matyt, seses kazkokios plynes fone. mazesnioji laiko lele.
is suknuciu - senoviskos mados - gali speti, kad abi jau uzauge. gal
istekejo, turi savo vaiku, o gal ir anuku (tai jau lieka anapus paveikslo).
kitas paveikslas, tiesiai man priesais - virtuves vaizdelis. griezto veido
moteris prie stalo skuta bulves. jai uz nugaros lempa, desiniam kampe lyg
ir bufetukas. bet veiksmas sukoncentruotas kaireje puseje. i moters kelius
atsiremes berniukas. grauzia kazka, akys ismeigtos i niekur, paskendes savo
mintyse. vaikas, kuris dar negalvoja kaip jis atrodo, jam neegzistuoja
laikas. jis tiesiog gyvena. 

-- 
Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=19530