ir man crazy Friday, Nebai.  Turėjau aplankyti vieną gęstančią
močiutę Kėdainių ligoninėj. Buvau jau susitarusi su kunigu dėl
ligonio sakramento. Bet mano Škoda Fabia Elegans (matot kiek vardų?
beveik kiek mano:) nusprendė neužsivesti, įsižeidus, kad nevažinėjau
ja visą žiemą. Nulėkiau į servisą, kuris greta namų, atėjo
daktariukas, patikrino pulsą, paskui elektro šokas - širdelė škodos
atsigavo, daktariukas grįžo atgal, o aš tik pabandžiau apsisukti, vėl
motoriukas užgeso. Servise pasakė - vsio, reikia keisti akumuliatorių.
Na ką? Planas žlugo. Žvelgiant pozityviai: o ką, gal mano angelas mane
sulaikė nuo kokios nors avarijos kelyje? Ką gali žinoti? Paskambinau
kunigėliui. Jis pasakė, kad nieko tokio, jis pats nuvažiuos ir sutaikys
močiutę su Dievu, jei ji ir buvo kiek no Jo atitrūkusi. Jos vaikai
kažko paskutiniu metu ėmė kažko nesutarti, bet ji nesuprato, kad jos
susitaikymas su Dievu, gali įtakoti visą šeimą. O gimusi ji tais
pačiais metais ir tą pačią dieną kaip popiežius Jonas Paulius II.
Netgi panaši į jį. Turėjo labai stiprų jumoro jausmą, bet maldoms
neturėjo laiko dėl to, kad sirgo darboholizmu... viską norėjo pati
padaryti, nieko nepalikdama Dievui. Kaip dauguma žmonių, manė, kad ji
turi būti įvertinta už gerus darbus, o tikėjimo išpažinimas tėra
antraeilis dalykas. Nors pats pirmas įsakymas kalba apie tai kas
svarbiausia- mylėti Dievą. Ir ne už gerus darbus malonė duodama...

-- 
Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=19530