Šiaip sau galvoju- o juk be tikėjimo (kad ir kokio nors) ne gyvenimas, o
kažkokia daržovinė vegetacija. Ir man smalsu kaip ateistai gali
ištverti patys savim nesibjaurėdami be saviapgaulės. Be kokio nors
"generalinio orientyro" belieka pušinėti kur papuola. Neišeina gi
sakyti, kad tikiu į bendrą ir specialią reliatyvumo teorijas ar kaip
nors panašiai.

-- 
Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=19530