Paruošiau kuklius pusryčius, pavalgydinau, sėkmingai,apie 6 val. sutvarkėme didelius reikalus, taip, kad prie gausių svečių nepasišiukšlinsime, nes buvau jau pora dienų kaip sunerimęs. Išsiurbliavau kambarius,iššluoščiau dulkes, sudėliojau visur nublūdinėjusius rūbus ir skalbinius. Dabar einu priskinti naujų alyvų, nes užvakarykštės jau neitin kaip atrodo. Dar savo visą paukščių fermą reikia apeiti, aptvarkyti apie namus. Tikriausiai išdažyti langai išdžiuvo ir galėsiu juos gražiai sukrauti. Negalėčiau būti dažytoju, nes nors ir saugojuosi, vistiek išsiteplioju nuo galvos iki kojų. Matyt turiu kažkokią ypatingą trauką dažams.Džiaugiuosi ir tuo pačiu užjaučiu Varną dėl džipo. Vos užtempiau kopėčiomis Audi ratus į palėpę. Džipo ratų nesugebėčiau nei pakelti , nei užkelti. Gerai, kad jo neturiu, nors žiemą labai praverstų kai daug prisninga ir nenuvalo. -- Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=19766