Nei kiek ne mažiau kreiva aplinka yra dabar su Stankūnaite. Filmukas su triušiuku ir pasisveikinimas buvo skirtas kitiems seneliams. Kodėl negalėjo būti ir tiems, ir kitiems? Ir kuri blogybė yra mažesnė? Ar tas vaikas nesiilgi savo namų, gatvės draugų, savo daiktų? Nereikia rinktis blogybių, kaip gi šitaip. Ir kokia kaina, koks siaubas turėjo vaiką ištikt, vieną blogybę keičiant kita. Niekas negirdi, ko vaikas nori. Niekam nesvarbu. Tuos mėnesius kiekviena mama būtų bet kokia kaina išnaudojusi susitikimams su vaiku, net teismas juos numatė, niekas nedraudė, netrukdė. Ir bendravo per tuos vieną kartą mėnesy ir rečiau susitikimus iki kovo 23 mergytė gražiai, reiškia nebuvo primokyta. Tereikėjo būti savo vaiko mama, kol teismai, kol neaišku, o po jų tada tik paklaust beliktų, ar jau eisim, ar dar liksi. -- Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=19766