Stankė uosto baltas lelijas. Nu koks grožis ir nekaltybė. Pardadūšis
Vinokuras barškina gitara: "kai tu esi šalia, kvepia obuoliais..."
Verkiu. Man tų ašarų visai negėda, jos kaip kraujas iš gyvos žaizdos.
O, kur buvus, kur nebuvus ir Lavastė, kalbanti apie "nenusakomą ryšį
tarp vaiko ir motinos". Stankė irgi vos neapsiverkė. Štai kaip minkoma
tešla, mie.

-- 
Komentuoju straipsnį http://www.culture.lt/lmenas/?st_id=19766